Po susitikimo Pietų Korėjoje – pažadas sumažinti muitus ir atnaujinti derybas dėl prekybos
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje pareiškė, kad prekybos susitarimas tarp abiejų šalių gali būti pasirašytas „labai greitai“. Po beveik dvi valandas trukusių derybų D. Trumpas žurnalistams teigė, kad nusprendė sumažinti muitus kiniškoms prekėms ir grąžinti vadinamąjį „fentanilio tarifą“ nuo 20 iki 10 procentų. Tai, pasak jo, reikštų, kad bendras muitų tarifas kiniškoms prekėms sumažėtų iki maždaug 47 procentų.
„Mes artėjame prie labai gero susitarimo, kuris bus naudingas abiem šalims“, – sakė D. Trumpas žurnalistams skrydžio „Air Force One“ metu. Jis taip pat pranešė planuojantis apsilankyti Kinijoje 2026 metų balandį ir pažymėjo, kad prekybos susitarimas su Pietų Korėja jau beveik baigtas.
Kinijos pusė kol kas oficialiai nekomentavo šių pareiškimų, tačiau šalies valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė Xi Jinpingo žodžius, jog abi šalys „pasiekė bendrą sutarimą dėl pagrindinių prekybos klausimų“. Xi pridūrė, kad derybų rezultatai turėtų tapti „raminančiu vaistu“ abiejų šalių ekonomikoms.
Pekinas ir Vašingtonas kalba apie atsakomybę bei naujas bendradarbiavimo sritis
Xi Jinpingas per susitikimą pabrėžė, kad Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi „viltingas bendradarbiavimo perspektyvas“ tokiose srityse kaip neteisėtos migracijos kontrolė, kovos su kibernetiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu priemonės bei dirbtinio intelekto technologijų plėtra.
„Kinija ir Jungtinės Valstijos gali kartu parodyti didžiųjų valstybių atsakomybę, veikdamos išvien dėl reikšmingų, praktinių ir abiem šalims bei pasauliui naudingų tikslų“, – cituojamas Xi Jinpingo pareiškimas.
Kinijos lyderio tonas šįkart buvo santūresnis, tačiau akivaizdžiai pabrėžiantis abipusės naudos principą. Analitikai pastebi, kad Xi Jinpingas atvyko į derybas jausdamasis stipresnėje pozicijoje – po kelių mėnesių, kai Pekinas sugebėjo suvaldyti ekonominius svyravimus ir užsitikrinti naujus tiekimo kanalus Azijoje bei Afrikoje. Ši aplinkybė, pasak stebėtojų, suteikė jam papildomą derybinį svorį, nors JAV vis dar išlaiko technologinį ir finansinį pranašumą.
Tuo pat metu D. Trumpas siekia parodyti, kad jo antra kadencija yra orientuota į amerikiečių darbo vietų ir pramonės apsaugą, o ne į beprasmį tarpusavio baudžiamosios prekybos karą. Todėl sprendimas sumažinti muitus interpretuojamas kaip žingsnis į kompromisą, bet ne į nuolaidą.
Muitų istorija rodo svyruojančią, bet kryptingą Trumpo strategiją dėl nacionalinių interesų
Per antrąją kadenciją D. Trumpas jau kelis kartus keitė muitų politiką Kinijos atžvilgiu. Vasario mėnesį jis įvedė 10 procentų tarifą kiniškoms prekėms dėl, kaip pats teigė, į JAV plūstančio fentanilio. Kovo mėnesį muitai buvo padidinti dar 10 procentų, o balandį paskelbti vadinamieji „Išlaisvinimo dienos tarifai“, siekiantys 34 procentus. Bendrai muitai kiniškoms prekėms tada pasiekė net 54 procentus, neįskaitant papildomų mokesčių konkretiems sektoriams.
Po kelių mėnesių įtemptų derybų ir abipusių atsakomųjų veiksmų, gegužę abi šalys sutarė atšaukti dalį tarifų, kurie tuo metu buvo pasiekę net 145 procentus kiniškoms prekėms ir 125 procentus amerikietiškoms. Galiausiai buvo susitarta dėl bendro 10 procentų tarifo, o JAV paliko papildomą 20 procentų mokestį, susijusį su fentanilio klausimu.
Šiandien D. Trumpo sprendimas vėl mažinti muitus vertinamas kaip naujas signalas apie norą sušvelninti santykius, bet kartu – išlaikyti kontrolę. Jo šalininkai tai mato kaip racionalų, nacionalinius interesus ginantį žingsnį, kuriuo siekiama ne nuolaidų, o ilgalaikio stabilumo. O kritikai atkreipia dėmesį, kad susitarimo dėl „TikTok“ dar nėra – šis klausimas, tikėtina, bus vienas iš testų, parodysiančių, ar Vašingtonas iš tiesų gali derinti ekonominį pragmatizmą su technologiniu saugumu.
