Europos vadovai žada stiprinti rytinę sieną ir gynybą po incidentų su balionais iš Baltarusijos
Pirmadienio vakarą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa solidarizuojasi su Lietuva, kurios oro erdvę pastarosiomis savaitėmis nuolat pažeidinėja iš Baltarusijos atskriejantys kontrabandos balionai. „Tai provokacija“, – teigė U. von der Leyen socialiniame tinkle „X“.[1]
Europos Komisijos vadovė šiuos veiksmus pavadino grėsme ir pridūrė, kad tai esą dar viena priežastis paspartinti vadinamąsias „Rytų flango sargybos“ bei Europos dronų gynybos iniciatyvas. Šios priemonės turėtų stiprinti Europos rytinę sieną, kurioje pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau incidentų su bepiločiais orlaiviais ir balionais.
„Europa visiškai solidarizuojasi su Lietuva, kuri susiduria su nuolatiniais helio kontrabandos balionų įsibrovimais į jos oro erdvę.
Tai destabilizavimas.
Tai provokacija.Mes tai vadiname tikruoju vardu: hibridine grėsme.
Mes to netoleruosime.Tai dar viena priežastis paspartinti mūsų pagrindines iniciatyvas – Rytų flango stebėjimo programą ir Europos dronų gynybos iniciatyvą.“
Solidarumą Lietuvai išreiškė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, pasmerkęs Baltarusijos „nuolatinius ir provokuojančius veiksmus prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares“. „ES ir toliau darys spaudimą režimui dėl jo bendrininkavimo Rusijos kare prieš Ukrainą ir rems rytinės sienos apsaugą“, – rašė A. Costa[2].
Lietuvos oro uosto veiklą trikdantys balionai atvėrė klausimą dėl realių grėsmių masto
Per pastarąją savaitę Lietuvos oro erdvėje fiksuota dešimtys kontrabandinių balionų, kurie, pasak institucijų, buvo naudojami cigarečių gabenimui iš Baltarusijos. Dėl to Vilniaus oro uostas buvo uždarytas net keturis kartus, o savaitgalį dėl analogiškos situacijos buvo sustabdyti ir skrydžiai iš Kauno. Iš viso paveikta apie 140 skrydžių ir daugiau nei 20 tūkst. keleivių.
Pirmadienį Nacionalinio saugumo komisija nusprendė neribotam laikui uždaryti Šalčininkų pasienio punktą. Per Medininkus sieną dabar gali kirsti tik tam tikrų kategorijų asmenys. Lietuvos premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad „šalis pasirengusi imtis visų būtinų veiksmų, net ir griežčiausių, kai pažeidžiama jos oro erdvė“.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė protestą, teigdama, kad tokie veiksmai „pažeidžia piliečių teises ir laisvo judėjimo principus“. Minskas tvirtina remiantis dialogą ir praktinį bendradarbiavimą, nors realiai šis incidentas dar kartą atskleidė, kaip įtempti kaimyninių šalių santykiai tampa didžiųjų geopolitinių jėgų žaidimų dalimi.
Vis garsiau klausiama, ar Europa netampa karo įtampos įkaite
Nors Briuselis skuba demonstruoti vienybę ir žada naujas gynybos iniciatyvas, vis daugiau europiečių kelia klausimą, ar nuolatinis karinės retorikos stiprinimas iš tiesų užtikrina saugumą. Dronų sienos ir „Rytų flango sargybos“ projektai, pristatomi kaip gynybinės priemonės, faktiškai tampa dar vienu žingsniu militarizuotos Europos link.
Visuomenė pabrėžia, kad vietoj realaus konflikto deeskalavimo Europos Sąjunga vis dažniau renkasi spaudimą, sankcijas ir ginklavimosi programas. Tokia politika ne tik didina įtampą su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir verčia mažesnes šalis, kaip Lietuva, atsidurti didžiųjų galių strateginiuose manevruose.
Dabartinė situacija aiškiai parodo, kad Europa susiduria ne vien su išorine grėsme, bet ir su vidine dilema: ar siekti taikos diplomatiniais būdais, ar toliau stiprinti karinius projektus, kurių nauda dažnai išlieka abejotina. Lietuvos atvejis tampa simboliniu įspėjimu, jog gynybos vardu neturėtų būti prarasta sveika valstybių savarankiškumo ir suverenumo pusiausvyra.
