Griežtinamos taisyklės: prieglobsčio prašytojai nebegalės keliauti nei į tėvynę, nei į kitas šalis
Nuo šiol prieglobsčio prašytojai Šveicarijoje praktiškai negalės išvykti iš šalies. Spalio 22 dieną Šveicarijos federalinė taryba pranešė keičianti kelias prieglobsčio reguliavimo nuostatas – tai reiškia, kad kelionės į užsienį bus leidžiamos tik išimtiniais atvejais.
Pagal naują tvarką Migracijos departamentas galės suteikti leidimą išvykti tik ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, artimo giminaičio mirties ar sunkios ligos atveju, taip pat ruošiantis grįžimui į tėvynę. Tokiais atvejais leidžiama išvykti ne ilgiau kaip 30 dienų.
Šveicarijos parlamentas dar 2021 metų gruodį reikalavo griežtinti prieglobsčio prašytojų kelionių kontrolę, tačiau vyriausybė į tai sureagavo tik dabar. Federalinė taryba delsą aiškino Rusijos karo prieš Ukrainą pradžia ir būtinybe spręsti, kaip elgtis su į šalį atvykusiais ukrainiečiais[1].
Naujosios taisyklės taip pat užkerta kelią prieglobsčio prašytojams vykti ne tik į savo tėvynę, bet ir į kitas Šengeno erdvės valstybes. Tai reiškia, kad kelionių ribojimai bus kur kas platesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur draudimas galioja tik kelionėms į gimtąją šalį.
Išimtys tik ukrainiečiams: jiems paliekama teisė laisvai judėti
Pagal naująsias nuostatas ukrainiečiai, turintys laikiną apsaugos statusą iki 2027 metų, nuo šių draudimų bus atleisti. Jie galės keliauti po Šengeno erdvę be apribojimų, o į Ukrainą galės grįžti iki 15 dienų kas pusmetį (anksčiau buvo leidžiama tiek pat dienų kas tris mėnesius).
Šis sprendimas iš dalies motyvuotas karo Ukrainoje aplinkybėmis. Nuo 2022 metų į Šveicariją atvykusiems ukrainiečiams suteiktas specialus apsaugos režimas, todėl jų padėtis skiriasi nuo kitų pabėgėlių grupių.
Projektas dabar pateiktas konsultacijoms: iki kitų metų vasario 5 dienos savo nuomones gali pateikti visi 26 kantonai, politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Tikimasi, kad nauja tvarka įsigalios 2026-ųjų pradžioje[2].
Federalinė taryba pažymėjo, kad dar reikės aiškiau apibrėžti, kas laikoma „asmeninėmis priežastimis“, kurios leistų suteikti išvykimo leidimą. Tarp tokių atvejų minimos tarptautinėse varžybose dalyvaujančių sportininkų kelionės ar vaikų apsilankymai pas užsienyje gyvenančius tėvus, tačiau daugeliu atvejų jos bus ribojamos iki 30 dienų.
Ginčai dėl proporcingumo: politikai pritaria, o žmogaus teisių gynėjai kritikuoja
Šveicarijos parlamento narys Gerhardas Pfisteris, vienas 2021 metais inicijavusių šį teisės aktą, tvirtina, kad naujas draudimas yra būtinas. „Tiesiog šokiruojanti situacija, kai žmonės, kuriems draudžiama likti Šveicarijoje, atostogauja savo tėvynėje“, – sakė jis. Jo teigimu, tie, kurie keliauja į šalį, iš kurios esą bėgo dėl persekiojimo, turėtų būti šalinami iš prieglobsčio programos ir įtraukiami į deportacijos sąrašus.
Tokios iniciatyvos kilo dar 2015 metais, kai paaiškėjo, kad dalis Eritrėjos pabėgėlių reguliariai vyksta atostogauti į savo gimtąją šalį, nors Šveicarijoje gavo prieglobstį būtent dėl tariamo persekiojimo.
Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos, įskaitant Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą (UNHCR), naują tvarką vadina „neproporcinga“. Jų teigimu, draudimas neatsižvelgia į šeimų padėtį – daugelis pabėgėlių yra priversti gyventi atskirai, o vienintelis būdas susitikti su artimaisiais dažnai būna trečiosiose šalyse.
Šveicarijos valdžia, priešingai, tvirtina, kad tvarka būtina tam, jog būtų išvengta piktnaudžiavimo sistema. Taisyklės esą užtikrins, kad prieglobsčio teisė išliktų skirta tik tiems, kurie iš tikrųjų bėga nuo karo ar persekiojimo, o ne naudojasi šia galimybe patogesniam gyvenimui Europoje.
Galutinis sprendimas dėl įstatymo priėmimo turėtų būti priimtas kitų metų pradžioje.
