Lietuva – pasaulio lyderė: pirmauja remiant žiniasklaidos laisvę tarptautiniu mastu
Lietuva pirmauja pasaulyje remiant žiniasklaidos laisvę – naujausiame Tarptautinės žiniasklaidos laisvės rėmimo (IMFS) indekse ji užėmė pirmąją vietą. Šalies diplomatinės pastangos, vizų programos žurnalistams, priverstiems bėgti iš represinių režimų, bei aktyvi parama užsienyje veikiantiems žiniasklaidos darbuotojams padėjo Lietuvai išsiskirti tarp 30 vertintų valstybių.
Lietuvos ambasadorė Austrijoje Lina Rukštelienė pabrėžė, kad šalis ne tik skatina žiniasklaidos laisvę tarptautiniu mastu, bet ir realiai padeda žurnalistams bei jų šeimoms tęsti profesinę veiklą saugioje aplinkoje[1].
Baltijos regionas išsiskiria ir kitose pozicijose: Estija – ketvirta, Latvija – devinta, o Lietuva pirmauja dėl nuoseklių diplomatinių iniciatyvų ir konkrečių programų, suteikiančių pagalbą pavojų patiriantiems ar tremtyje esančiam žurnalistams. IMFS indeksas vertino diplomatines priemones, finansinę paramą žiniasklaidai ir saugumo garantijas.
Tyrimo autoriai pažymi, kad Baltijos šalių aukštas įvertinimas atspindi istorines patirtis, susirūpinimą dezinformacija ir stiprią paramą nepriklausomai žurnalistikai, tuo tarpu daugelyje didžiųjų valstybių, kaip JAV, JK ar Vokietija, paramos mechanizmai vertinami žemiau.
Dar gegužę rodikliai buvo kardinaliai kitokie
Diskusiją apie žiniasklaidos laisvę Lietuvoje pastaraisiais metais sudrebino IMFS ir „Reporterių be sienų“ indeksai. Gegužės mėnesį paskelbti duomenys rodė, kad pasaulyje žiniasklaidos sąlygos pirmą kartą įvertintos kaip „sudėtingos“ – daugiau nei pusėje šalių žurnalistinė veikla yra pavojinga, o patenkinamomis sąlygomis gali pasigirti mažiau nei ketvirtadalis[3].
Lietuva, nors ir išlaikė aukštą poziciją Europoje, nukrito į 14 vietą, o ekspertai tai siejo su visuomeninio transliuotojo LRT patiriamu spaudimu bei politinių auditų grėsmėmis.
„Reporteriai be sienų“ atkreipė dėmesį, kad LRT nepriklausomumas yra kertinis Lietuvos žiniasklaidos laisvės rodiklis. Ekspertai pabrėžė ekonominio spaudimo, politinių intervencijų ir savicenzūros riziką. Nurodyta, kad pasaulinėje perspektyvoje labiausiai esą žurnalistų teisės pažeidžiamos karo zonose, autoritarinėse valstybėse ir šalyse, kuriose dominuoja propaganda.
LRT auditas atskleidė: politinio neutralumo sistemoje – trūkumai, reikalingi patobulinimai
2025 m. balandžio 30 d. baigtas LRT vidaus auditas „Politinis neutralumas: veiklos principų laikymosi vertinimas“ nustatė kelias sritis, kurias reikia tobulinti organizacijos politinio neutralumo srityje[3].
Auditas parodė, kad LRT reikėtų sistemingai įvertinti nešališkumo riziką visos organizacijos mastu ir stiprinti vidines procedūras, kurios užtikrintų, kad veiklos principai, grindžiami LRT misija ir įtvirtinti įstatyme, būtų nuosekliai laikomasi.
Buvo nustatyta, kad reikia sustiprinti skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmus, kad visuomenė galėtų labiau pasitikėti LRT kaip nešališka visuomenine žiniasklaida. Auditas nevertino individualių žurnalistų darbo – dėmesys buvo skirtas organizacijos lygmens procesams, politinio neutralumo sistemos organizavimui ir rekomendacijų įgyvendinimui.
Siekiant šių tikslų, taryba pavedė LRT administracijai užtikrinti audito rezultatų pristatymą darbuotojams ir sklandžią vidinę komunikaciją apie politinio neutralumo principų įgyvendinimą.
