Europa stiprina gynybą prieš dronus: nuo bandymų Lietuvos pasienyje iki naujos NATO misijos Latvijoje
Lietuvos kariuomenė surengė naują oro gynybos pratybų etapą, kurio metu prie Baltarusijos sienos buvo išbandomi sunkieji kulkosvaidžiai ir švedų gamybos „Saab RBS 70 NG“ oro gynybos raketos, naudojamos gintis prieš greitaeigius bepiločius orlaivius. Karių mokymų vaizdo įrašas, paskelbtas socialiniuose tinkluose šią savaitę, rodo tiek šarvuotus automobilius su didelio kalibro kulkosvaidžiais, tiek raketų paleidimo sistemas, nukreiptas į taikinius ore[1].
„Generalinio Silvestro Žukausko poligone vyksta ginkluotės sistemų – sunkiųjų kulkosvaidžių, RBS ir FPV dronų – bandymai prieš bepiločius. Kai kas veikia iš pirmo karto, kai kas ne, todėl ir bandome, o įgulos treniruojasi atakuoti tokio tipo taikinius“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Šie bandymai surengti praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, suteikiantis kariuomenei teisę numušti priešiškus dronus šalies oro erdvėje. Sprendimas priimtas reaguojant į augantį pavojų: vis dažnesnius oro erdvės pažeidimus iš Baltarusijos ir Rusijos pusės.
Spalio 23 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Rusijos kariniai orlaiviai trumpam įskrido į Lietuvos teritoriją, tai pavadindamas „akivaizdžiu tarptautinės teisės ir mūsų suvereniteto pažeidimu“. Kovos su dronais tema šiandien tampa viena svarbiausių visoje Europoje.
Ukrainoje kariškiai jau naudoja šautuvams pritaikytą šaudmenų tipą, kuris iššauna penkis smulkius sviedinius debesies pavidalu ir gali pataikyti į dronus 50 metrų atstumu. Tokia amunicija sukurta tam, kad pėstininkai galėtų keisti apkabas, o ne ginklus, priklausomai nuo taikinio pobūdžio.
Panašias technologijas vertina ir Didžiosios Britanijos kariuomenės eksperimentų bei bandymų grupė, nagrinėjanti šaunamųjų ginklų panaudojimo galimybes prieš dronus.
Europos kariuomenės ieško pigesnių alternatyvų raketoms ir brangiai gynybai
Vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad vien raketinės sistemos nėra pakankamas atsakas į dronų spiečius. Europos politikos analizės centras (CEPA) neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad būtent šaunamieji ginklai, derinami su valdymą galinčiais perimti dronais, gali tapti ekonomišku atsaku į tūkstančius pigių bepiločių atakuojančių šalis.
„Kas bus, jei Rusija vieną naktį paleis 1 000, 2 000 ar net 4 000 dronų? Tokie skaičiai šiandien įmanomi, o Ukrainai labai greitai pritrūktų raketų“, – pažymima ataskaitoje. Todėl siūloma pereiti prie vadinamojo „moderniojo priešlėktuvinio ugnies debesies“ modelio, kuriame ginklai, tokie kaip vokiečių „Gepard Flakpanzer“ ar „Rheinmetall Skyranger 35“, atliktų pagrindinį vaidmenį atremiant masines atakas.
Tokios sistemos gali naudoti iki kelių šimtų šūvių iš vienos bokštelio pozicijos, greitai nusitaikyti į naujus taikinius ir suteikti artimosios oro gynybos sluoksnį, kuris nepriklauso nuo raketų atsargų[2].
Švedija dislokuos zenitinius pabūklus Latvijoje – pirmą kartą nuo šeštojo dešimtmečio
2026 metais Švedija pirmą kartą nuo šeštojo dešimtmečio dislokuos zenitinius pabūklus už savo šalies ribų – NATO misijoje Latvijoje. Tai bus svarbus Aljanso žingsnis stiprinant trumpojo nuotolio oro gynybą prieš dronus ir žemai skrendančias grėsmes Baltijos regione.
Dislokuojama sistema – Luftvärnskanonvagn (Lvkv) 9040, savaeigis pabūklas, sukurtas ant šarvuočio CV90 platformos. Jis naudoja 40 mm Bofors L/70 pabūklą su programuojama sprogstamąja amunicija bei integruotu PS-95 radarų kompleksu. Ši kombinacija leidžia autonomiškai aptikti, sekti ir naikinti dronus, sraigtasparnius bei sparnuotąsias raketas artimu atstumu.
Lvkv 9040 sistemos pranašumas – didesnis elastingumas ir išbandyta technika. Nors ji neturi šaudymo galimybės judant, kaip kai kurios naujesnės sistemos, ji puikiai tinka punktinei NATO bazių ir logistikos centrų gynybai.
Švedijos sprendimas laikomas ir simboliniu, ir praktiniu. Jis rodo, kad šalis, įstojusi į NATO, aktyviai įsitraukia į Baltijos regiono gynybą ir pripažįsta, jog šiandieninės grėsmės – ne tik raketos, bet ir tūkstančiai pigių, greitai gaminamų dronų.
Tokie pabūklai, papildydami raketines sistemas ir nešiojamus priešlėktuvinius kompleksus, užtikrina daugiasluoksnę oro gynybą, kuri būtina Baltijos regionui. NATO ekspertai pabrėžia, kad šaudmenų gamybos tęstinumas ir modernių sensorių tinklai leis tokioms sistemoms veikti efektyviai, nepriklausomai nuo brangių raketų atsargų.
Švedijos sprendimas taip pat žymi sugrįžimą prie praktinio, ekonomiško mąstymo apie gynybą: priekinėse linijose efektyviau naudoti tvirtas, patikimas ir greitai papildomas sistemas nei brangias raketas. Ginklų ir dronų kombinacija tampa naujuoju šiuolaikinės oro gynybos pagrindu – ir Lietuva jau yra tarp tų, kurie šį kelią žengia pirmieji.
