26 ES valstybių deklaracija dėl Ukrainos priimta be Vengrijos pritarimo
Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikime 26 Europos Sąjungos valstybės narės priėmė deklaraciją dėl paramos Ukrainai – be Vengrijos sutikimo. Nors įprastai tokie dokumentai priimami vienbalsiai, Ukrainos klausimu tai jau tapo nuolatine išimtimi.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vėl atsisakė pritarti sprendimams, susijusiems su karo finansavimu, ginkluote ar Ukrainos naryste ES. Tačiau tai nesulaikė ES.
Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad „reikšminga pažanga“ padaryta siekiant tęsti finansinę ir karinę paramą Kijevui bei pareiškė įsipareigojimą remti Ukrainą „tol, kol reikės“. Tačiau Vengrija išliko vienintelė valstybė, pasisakanti už taikos derybas ir atsargų požiūrį į naujus finansinius įsipareigojimus.
„Mūsų pozicija aiški – Vengrija nesutinka, kad Europos mokesčių mokėtojai būtų įtraukti į karą, su kuriuo jie neturi nieko bendra“, – po posėdžio pareiškė V. Orbano politinis direktorius Balazsas Orbanas. Jo teigimu, sankcijos ir parama karui „tik žlugdo Europos ekonomiką“, o Rusijos ūkis, priešingai nei tikėtasi, išlieka stabilus.
Premjeras pats socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pabrėžė, kad Vengrija „neketina dalyvauti Rusijos ir Ukrainos kare, nesiųs karių, ginklų ir neskirs pinigų šiam konfliktui“.
V. Orbanas: „Negalime rizikuoti Vengrijos ekonomika dėl Briuselio sprendimų“
V. Orbanas perspėjo, kad planas naudoti palūkanas nuo įšaldytų Rusijos aktyvų Ukrainos rėmimui gali sukelti rimtą investuotojų nepasitikėjimą ir pakenkti Europos verslams. Pasak jo, tokie veiksmai „sunaikintų Europos finansinį patikimumą“ ir galėtų sukelti atsakomąsias Rusijos priemones prieš Vengrijos įmones.
„Negaliu rizikuoti mūsų strateginių įmonių turtu dėl sprendimų, priimamų Briuselyje“, – pabrėžė V. Orbanas, pridurdamas, kad šią savaitę dėl to apsikeitė laiškais su Vladimiru Putinu.
Premjeras taip pat priminė, kad karas ir sankcijos Vengrijai jau kainavo 20–30 milijardų eurų – tiek prarado šalies ekonomika, šeimos ir verslai. Todėl Budapeštas atsisako remti naują finansinį paketą Ukrainai, nes, pasak V. Orbáno, tai „išvestų vengrų pinigus iš šalies, nepriartinant taikos nė per žingsnį“.
V. Orbanas tvirtina, kad Europos Sąjunga turėtų pradėti savo diplomatinę iniciatyvą, o ne „kištis į kitų derybas“. Jis pakartojo, kad Budapeštas pasirengęs padėti organizuoti taikos derybas ir kad „Budapešto taikos viršūnių susitikimas“ išlieka vyriausybės darbotvarkėje.
„Tai ne mūsų karas“: V. Orbano kalba Budapešte virsta taikos manifestu
Spalio 23 dieną, minėdamas 1956 metų Vengrijos revoliucijos metines, Viktoras Orbanas Kossutho aikštėje Budapešte pasakė vieną ryškiausių savo kalbų per pastaruosius metus. Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių taikos eitynėse susirinkusių žmonių, jis teigė, kad Vengrija privalo išlikti „vieninteliu taikos balsu Europoje“.
„Tai ne mūsų karas, bet jis griauna mūsų gyvenimus“, – pareiškė V. Orbanas, kaltindamas Briuselį, jog „iš karo Ukrainoje sukūrė savo karą“ ir išleido 185 milijardus eurų „beviltiškam konfliktui“.
Ministras pirmininkas priminė, kad Vengrija liko „vienintelė migrantų nepraleidžianti ir krikščioniškas vertybes ginanti tauta“, o jo vadovaujama vyriausybė jau 16 metų atsilaiko prieš „liberalų spaudimą iš Briuselio“. „Visi, kas sako „ne“ karui, yra su mumis. Kas yra vengras, tas nori taikos“, – sakė jis, minios sutikta plojimais.
V. Orbánas pabrėžė, kad Vengrija nori būti Europos Sąjungos dalimi, bet „ne tokios Europos, kurią valdo biurokratai iš Briuselio“. „Mes norime Europos Sąjungos, bet ne Briuselio. Norime laisvės ir taikos“, – pareiškė jis, užbaigdamas kalbą pažadu, jog 2025 metais „Budapeštas taps Europos taikos sostine“.
Jo žodžiais, Vengrija nenusileis spaudimui, neaukos savo ekonomikos, šeimų ir suvereniteto svetimiems karams: „Mes neduosime savo pinigų, savo ginklų ir savo gyvybių už Ukrainą – mes gyvensime už Vengriją.“
