Fidesz taikos žygis prieš karo politiką: Budapeštas tapo ideologinės kovos scena
Vengrijos sostinėje Budapešte tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dalyvauti dviejuose mitinguose, kurie simboliškai pažymėjo 1956 metų sukilimo prieš sovietinę okupaciją metines. Valdančiosios partijos „Fidesz“ vadovas Viktoras Orbánas vadovavo taikos žygiui, o pagrindinis jo varžovas Péteris Magyaras – opoziciniam mitingui, pasisakančiam už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga ir NATO[1].
Ši data Vengrijoje turi ypatingą reikšmę – ji primena kovą už laisvę ir tautinę nepriklausomybę, o „Fidesz“ šią istoriją mato kaip įpareigojimą saugoti šalį nuo bet kokio išorinio spaudimo – tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.
Savo kalboje prie Parlamento rūmų V. Orbánas pabrėžė, kad šalis neįsitrauks į karą Ukrainoje ir neleis Briuseliui siųsti vengrų karių į svetimą konfliktą. „Šiandien siunčiame žinią visam pasauliui: Vengrija sako NE karui. Mes nemirsime už Ukrainą ir nesiųsime savo vaikų į skerdyklą Briuselio įsakymu“, – pareiškė jis, sulaukęs minios aplodismentų.
„Taikos žygis“ prieš „Briuselio karo maršą“: Orbánas gina tautą nuo spaudimo dalyvauti kare
„Fidesz“ renginys, kurį partija vadina taikos eitynėmis, sutraukė dešimtis tūkstančių žmonių iš visos šalies. Tai buvo demonstracija už suverenitetą ir prieš Europos Sąjungos karo politiką, kurią V. Orbánas atvirai kritikuoja.
Pasak jo, „karas blokuoja Europos ir Vengrijos ekonominį augimą“, o tie, kurie mano, kad balsuoja už „pokyčius“, iš tiesų balsuoja už karo tęsimą. Premjeras pabrėžė, kad Vengrija išliks neutralumo saloje, kai kiti Europos lyderiai „aklai seka Vašingtono ir Briuselio įsakymais“.
Orbánas dar kartą pakartojo, jog nepritars Ukrainos narystei nei Europos Sąjungoje, nei NATO, kol šalis išlieka karo zonoje, o taikos klausimas nebus išspręstas diplomatiškai. „Mes už taiką, ne už sankcijas ir ne už kariuomenės siuntimą“, – sakė jis[2].
Nors planuotas Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Budapešte galiausiai neįvyko, Orbánas išlaikė savo liniją: vengrų užsienio politika turi būti pagrįsta realizmu, o ne ideologiniu paklusnumu. Jo žinutė paprasta – „Vengrijos interesai pirmiausia“.
Opozicijos žygis ir kaltinimai: ar naujoji partija taps „Briuselio balsu“ Budapešte?
Tuo pat metu sostinėje vyko opozicijos partijos „Tisza“ lyderio Péterio Magyaro renginys, kuriame jis pavadino V. Orbáną „korupcijos simboliu“ ir „žmogumi, pavertusiu Vengriją skurdžiausia ES šalimi“. Buvęs „Fidesz“ narys, dabar pasukęs į opoziciją, siekia pritraukti nusivylusius rinkėjus, kalbėdamas apie „per didelę valdžios centralizaciją“ ir „būtinybę grįžti į Europos šeimą“.
Vyriausybės šalininkai tokį toną vadina Briuselio propaganda, o „Fidesz“ komunikacijos direktorius Tamásas Menczeris atkirto, kad opozicijos teiginiai apie „valstybės spaudimą autobusų įmonėms“ yra „melagingos naujienos“.
Orbánas, reaguodamas į opozicijos renginį, jį pavadino „Briuselio karo maršu“ ir perspėjo, kad „tie, kurie nori nuversti vyriausybę, iš tikrųjų nori įtraukti Vengriją į karą“.
Likę šeši mėnesiai iki rinkimų, vyksiančių 2026 metų balandį, tampa lemiamu laikotarpiu. Opozicinis „Tisza“ judėjimas šiuo metu surenka panašų palaikymą kaip „Fidesz“, nors nepriklausomos apklausos duoda prieštaringus rezultatus. Pagal instituto „IDEA“ tyrimą, „Tisza“ gautų 37 procentus balsų, o „Fidesz“ – 27, tačiau ketvirtadalis rinkėjų vis dar nėra apsisprendę[3].
Politologai sutaria, kad būtent provincijos rinkėjai ir taikos šalininkai gali nulemti rezultatą. Būtent jų dėka „Fidesz“ 2022-aisiais sugebėjo išlaikyti valdžią, nepaisant prognozuoto opozicijos pranašumo.
Analitikas Péteris Krekó iš „Political Capital“ mano, kad „rinkimai bus laisvi, bet nelygūs“, nes opozicija neturi finansinių ir medijų resursų, prilygstančių valdžiai. Tačiau priduria: „Ši kova dar nėra baigta. Šiek tiek gudrumo ir daug kampanijos gali pakeisti nuotaikas.“
V. Orbánas prieš Vakarų spaudimą: „Mes buvome laisvės tauta ir tokie liksime“
Kalbėdamas prie Parlamento, V. Orbánas priminė, kad 1956-ųjų sukilimas buvo kovos už tautinę laisvę simbolis, o šiandien jo prasmė – neleisti, kad Vengrija vėl taptų „kitų sprendimų įrankiu“.
„Vengrai visada kovojo už teisę gyventi taikoje ir patys spręsti dėl savo ateities. Šiandien šią teisę gina mūsų „taikos eitynės“, – sakė jis, kviesdamas rinkėjus atmesti karo retoriką ir „išlikti protingiems, kai aplinkiniai šaukia ginklų vardu.“
Jis pabrėžė, kad Vengrija nepasiduos nei Maskvos, nei Briuselio spaudimui, ir tęs savo politiką, grindžiamą neutralumu, energetine nepriklausomybe ir tautos saugumu.
„Kas šiandien stovi už taiką, tas gina Vengrijos ateitį“, – baigdamas kalbą pareiškė Orbánas.
