Benkunskas rado sprendimą Pilaitės spūstims – įrengiama papildoma juosta
Dėl susiaurintų sostinės gatvių aimanuojantys vilniečiai pagaliau buvo išgirsti – apie tai platinamą kelio dalį Pilaitės prospekte ketvirtadienį pranešė Vilniaus vadas Valdas Benkunskas. Visgi, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai ne taip jau ir toli – jau 2027-aisiais, tad, kaip patys miestelėnai kalba, jiems jau pradėta ruoštis.
„Platiname dalį Pilaitės prospekto! Nuo Pilaitės viaduko, centro kryptimi įrengiama papildoma viešajam transportui skirta juosta, net 645 metrų atkarpa. Darbus baigsime iki lapkričio mėn. pabaigos! Tiek kelionės viešuoju transportu, tiek automobiliais vyks greičiau ir sklandžiau!“ – džiaugsmingai šią naujieną pranešė miesto meras V. Benkunskas[1].
Į tokį V. Benkunsko užmojį kaipmat sureagavo ir miestelėnai. Vieni piktinosi, kad vasarą, kai eismas mažesnis, esą niekas jokių darbų nesiima, o štai – kai prasideda mokyklos, darbai, studijos, tada reikia imtis kelių tvarkymo.
Tačiau į tokį komentarą sureagavęs V. Benkunskas atkirto, kad tokiu principu esą pagal galimybes planuojami ir darbai. „Iki šių metų rugsėjo asfaltavimo darbus užbaigėme 46 iš 53 km“, – rašė sostinės vadovas.
Kaip vieną pavojingiausių vietų išskiria Zujūnų gatvę
Visgi, vilniečiai pridūrė, kad žūtbūt reikėtų sutvarkyti ir Zujūnų gatvę – ypatingai įrengti apšvietimą ir šaligatvius.
„Grįžtantys vaikai iš mokyklos priversti eiti važiuojamąja dalimi, nes Zujūnų g. nėra nei šaligatvių, nei apšvietimo. Tai kelia didžiulį pavojų, ypač tamsiuoju paros metu. Taip pat trūksta pėsčiųjų perėjų visoje gatvėje – situacija tikrai nesaugi tiek vaikams, tiek suaugusiems.“ – pridūrė kita gyventoja.
Gyventojai antrino, kad viena pavojingiausių vietų – Zujūnų g. ir Pilaitės pr. sankirta.
„100% pritariu! Ten seniai jau reikėjo spręsti problemą, nes ir išvažiuoti iš Zujūnų g ryte yra problematiška, ir pilna avarinių situacijų“, – rėžė dar viena vilnietė.
„Zujūnuose mažiau galimų rinkėjų. Teks palaukt“, – riebiai atkirto kitas internautas.
Vilniečiai kritikuoja mero nesugebėjimus taupyti
Tuo tarpu dar liepą pasipylė vilniečių kritika Benkunsko pusėn dėl netikslingai švaistomų miesto lėšų. Sostinės meras ir jo komanda pristatė elektrinius keleivinius laivus Nerimi, skirtus viešajam transportui ir turizmui.
Vietoje brangaus metro miestas investavo 1,85 mln. eurų į keturis modernius laivus – „Rytas“, „Lašiša“, „Geležinis vilkas“ ir „Smilga“. Jie pritaikyti vidaus vandenims, turi WiFi, vietų dviračiams bei žmonėms su negalia, o reguliarūs reisai startavo liepą. Tačiau ilgai netrukus laivelių veikla buvo sustabdyta dėl staiga pakilusio vandens lygio upėje.
Taip pat neseniai sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis atskleidė, kad „Go Vilnius“ sostinės reklamai ateinantiems metams numatė rekordinį – 14 mln. eurų – biudžetą. O tai yra net trečdaliu mažiau, nei valstybės 2026 m. numatytas finansavimas Prezidentūros išlaikymui.
Plačiau apie tai skaitykite čia:
Siauresnės gatvės – ne taip ir blogai?
Vilniuje pastaraisiais metais aktyviai pertvarkomos gatvės, orientuojantis į gyventojų poreikius, o ne tik automobilių eismą. Ankstesnės diskusijos dėl tariamo „gatvių siaurinimo“ kilo dėl eismo juostų mažinimo, tačiau šiandien gatvės modernizuojamos ir humanizuojamos: įrengiami šaligatviai, dviračių takai, želdynai, suoliukai, o automobiliai gauna tik dalį erdvės[2].
Ekspertai pabrėžia, kad gatvės – svarbiausia miesto viešoji erdvė, kur slepiasi didžioji dalis kultūrinio, ekonominio ir socialinio potencialo, todėl būtina kurti saugias ir patogias judėjimo alternatyvas – dviračius, viešąjį transportą ir pėsčiųjų zonas.
Užsienio miestai, tokie kaip Groningenas ar Amsterdamas, turi ilgą gatvių humanizavimo tradiciją, o Lietuvoje dauguma gatvių buvo projektuotos sovietmečiu pagal eismui pritaikytus standartus.
Vilniuje jau humanizuotos šešios gatvės, o pokyčiai atnešė matomą efektą: sumažėjo automobilių srautai ir greitis, pagerėjo eismo saugumas, sumažėjo avarijų ir nukentėjusių pėsčiųjų skaičius. 2025–2027 m. planuojama pertvarkyti dar 37 gatves, įtraukiant gyventojus ir verslo atstovus, siekiant sukurti saugesnę, patogesnę ir jaukesnę miesto aplinką.
