Europa bando išsigelbėti nuo savo pačios politikos: pramonė traukiasi, o Briuselis ieško kaltų
Europos Sąjunga desperatiškai bando išlaikyti pramonę, kurią per kelis dešimtmečius silpnino amerikiečių ir kinų konkurencija. Ši kova – jau nebe dėl pelno, o dėl išlikimo. Vienas aukšto rango ES pareigūnas perspėjo, kad Briuselis vis dar „nesupranta problemos masto“ ir kad padėtis blogėja.
„Europa veikė fragmentiškai, spręsdama vakar dienos problemas, užuot kūrusi rytojaus planą“, – sakė šaltinis „Bloomberg“[1].
Ekonomikos analitikė Maria Demertzis iš Briuselyje veikiančio „Conference Board“ centro įspėjo, kad be ryžtingos pramonės politikos Europa bus „užsmaugta“. „Turime taikyti pramonės politiką ir neturime dėl to atsiprašinėti. Turime nustoti rūpintis daugiašalės sistemos, kuri nesugeba kovoti su nesąžininga praktika ir užkirsti kelio prievartai, gynimu“, – sakė ji.
Šį klausimą kitą savaitę aptars ES lyderiai Briuselyje – jie kalbės apie būtinybę sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo kitų valstybių ir stiprinti Europos „gynybos pramonės pagrindą“. Tarp svarstomų priemonių – net ir priverstiniai technologijų perdavimo reikalavimai Kinijos įmonėms, jei šios nori veikti Europoje.
Briuselis kopijuoja Pekino metodus, bet negauna Pekino rezultatų
Europos Komisija ketina priversti kinų bendroves dalintis technologijomis su ES įmonėmis – tokia tvarka jau seniai galioja pačioje Kinijoje. Be to, Briuselis svarsto suteikti pirmenybę europiniams tiekėjams viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė siekia apie 2,5 trilijono eurų per metus. Tokios „protekcionistinės“ priemonės anksčiau buvo smerkiamos, dabar tapo išgyvenimo priemone.
Tačiau rezultatai ateis lėtai, o laiko nebėra. Kinija užsitikrino beveik pusę pasaulio retųjų žemių atsargų ir dominuoja visoje žaliavų grandinėje. Europos pramonė – nuo automobilių iki elektronikos – priklauso nuo kinų tiekėjų. „Europos ekonominės gynybos priemonės egzistuoja tik ant popieriaus. Realioje rinkoje mus lenkia Kinijos planavimas ir Amerikos kapitalas“, – pripažįsta vienas ES pareigūnas.
Net ir bendradarbiaudama su G7 partneriais, ES kol kas tik kalba apie „rizikų mažinimą“, bet realių rezultatų nėra. Kinijos pramonės šuolis elektromobilių ir švarios energetikos sektoriuose padarė Europą pažeidžiamą net savo pačios rinkose.
Naujoji ekonominio saugumo doktrina: Briuselis pagaliau pripažino klaidas
Europos Sąjunga po ilgų metų tylėjimo galiausiai pripažino, kad „laisvosios rinkos“ idėja viena pati nebepajėgi išlaikyti Europos konkurencingumo. Todėl gimė nauja ekonominio saugumo doktrina[2] – bandymas sukurti struktūrą, kuri leistų Europai ne tik prekiauti, bet ir gintis. Tai pirmas rimtas mėginimas pripažinti, kad globalizacija nebėra neutrali, o ekonominiai ryšiai gali būti panaudoti kaip ginklai.
Doktrinos esmė – sumažinti Europos priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir atgauti kontrolę svarbiausiose srityse: energetikoje, technologijose, žaliavose ir gynyboje. Briuselis kalba apie „strateginį autonomiškumą“, tačiau iš esmės tai reiškia – „pasiruoškime veikti vieni, jei kiti mus paliks“.
Dokumente pirmą kartą įvardytos keturios „rizikos kategorijos“: tiekimo grandinių trapumas, kritinių technologijų nutekėjimas, užsienio investicijų manipuliacijos ir ekonominis šantažas. Kitaip tariant, viskas, kas per du dešimtmečius buvo vadinama „bendradarbiavimu“, dabar laikoma potencialia grėsme.
„Europa turi ne tik prekiauti, bet ir apsiginti“, – sako vienas aukšto rango Komisijos pareigūnas. Ši mintis skamba paprastai, bet iš esmės keičia visą ES mąstymą: nuo ideologinio atvirumo pereinama prie selektyvaus uždarumo. Briuselis ruošiasi kurti „saugumo filtrus“ – mechanizmus, leidžiančius stabdyti investicijas ar eksportą, jei kyla rizika strateginiams sektoriams. Kitaip tariant, Europa pagaliau daro tai, ką Kinija ir JAV darė jau seniai.
Doktrina grindžiama trimis ramsčiais – skatinti, ginti ir bendradarbiauti. Skatinti reiškia investuoti į savo technologijas, ginti – taikyti kontrolės priemones, bendradarbiauti – kurti partnerystes su patikimomis šalimis. Tačiau už visų šių žodžių slypi tas pats pripažinimas: senasis modelis žlugo. Laisvosios prekybos dogma, kuria rėmėsi Europa, išnyko kartu su pasauline tvarka, kurioje dar buvo pasitikėjimo.
Karas Ukrainoje ir Trumpo sugrįžimas atvėrė Europai akis: niekas jos negelbės
Nuo karo Ukrainoje pradžios ir po to, kai į valdžią grįžo prezidentas Donaldas Trumpas, pradėjęs kvestionuoti JAV saugumo įsipareigojimus Europai, Briuselis pagaliau išgirdo žadintuvą. Multilateralinė prekybos sistema, kuria rėmėsi ES, subyrėjo – Amerika ir Kinija saugo savo interesus, o Europa vis dar rašo direktyvas.
Buvęs ECB vadovas Mario Draghi atvirai pripažino, kad neveiklumas grasina ne tik konkurencingumui, bet ir suverenitetui. „Piliečiai mato, kad mes atsiliekame, o vyriausybės – kad nesuvokia padėties rimtumo“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar aiškiau įvardijo pavojų: „Europa yra mirtinga. Ji gali žlugti, jei nepriims sprendimų dabar.“ Tik klausimas, ar tie sprendimai bus tikrai europiniai – ar tokie, kurie gina biurokratiją, bet ne tautų interesus.
Šiandien Europa bando išgyventi pasaulyje, kuriame niekas jos nebebijo ir niekas nebeklauso.
Kinija gamina, Amerika sprendžia, o Briuselis rašo strategijas, kol senasis žemynas praranda pramonę, rinkas ir pasitikėjimą savimi.
