JAV atsisako prisidėti prie ES plano naudoti konfiskuotus Rusijos pinigus
Europos Sąjunga rengia planą, kuris leistų naudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus kaip užstatą paskoloms Ukrainai. Šis planas, siekiantis iki 140 milijardų eurų vertės, būtų didžiausias finansinis eksperimentas nuo euro įvedimo laikų.
Europos Komisija jau parengė mechanizmo projektą, tačiau jį pristatys tik tada, kai tam pritars ES vadovai. Iš esmės tai reikštų, kad Briuselis skolintųsi Ukrainos vardu, naudodamas Rusijos pinigus kaip užstatą, bet be jų realaus konfiskavimo – tam, kad apeitų tarptautinės teisės ribas[1].
Didžioji dalis, maždaug 183 milijardai eurų, laikomi Belgijos finansų agentūroje „Euroclear“. Todėl Belgijos valdžia jau pareiškė, kad nori garantijų, jog, planui žlugus, nebus palikta viena su ieškiniais ir atsakomybe.
Europos centrinis bankas ir kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, Belgija ir Austrija, įspėja, kad toks žingsnis gali destabilizuoti rinkas, sukelti teisinių ginčų laviną ir smogti euro patikimumui. Tačiau Europos Komisija toliau spaudžia šį planą, pristatydama jį kaip „progresyvų sprendimą padėti Ukrainai“.
JAV stabdo Briuselį: rinkos stabilumas svarbiau nei rizikingi eksperimentai
JAV administracija šį kartą pasakė „ne“. Kaip praneša šaltiniai iš Tarptautinio valiutos fondo susitikimo Vašingtone, Vašingtonas informavo europiečius, kad neprisidės prie šio plano. JAV argumentas paprastas – toks mechanizmas kelia riziką finansų rinkų stabilumui ir gali sukurti pavojingą precedentą, kai vyriausybės ima naudoti užsienio valstybės pinigus politiniams tikslams.
Skirtingai nei Joe Bideno laikais, dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia stabdyti karo eskalaciją. Praėjusią savaitę jis susitiko su Volodymyru Zelenskiu Vašingtone, tačiau netrukus po to paskelbė apie planus susitikti su Vladimiru Putinu Budapešte, siekiant „atkurti dialogą ir užbaigti karą“. Tai signalas, kad JAV pasuko nuo karo finansavimo prie taikos derybų strategijos.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas dar rugsėjį sakė, kad Amerika teoriškai galėtų panaudoti dalį – apie 5 milijardus dolerių – įšaldytų Rusijos aktyvų, tačiau pabrėžė: „Mes pasakėme, kad galime juos konfiskuoti. Bet nepasakėme, kad tai darysime.“
Vašingtono sprendimas nepritarti ES planui sukėlė įtampą Briuselyje. Europos lyderiai tikėjosi, kad amerikiečių dalyvavimas suteiks politinį svorį iniciatyvai, tačiau dabar tenka pripažinti, kad JAV laikosi atsargios ir pragmatiškos pozicijos.
Europa vis giliau klimpsta: skolos, rizika ir prarastas savarankiškumas
Europos šalys, ypač Lenkija ir Baltijos valstybės, toliau remia planą skolintis „Rusijos sąskaita“. Tačiau net tarp jų daugėja abejonių. Belgijos pareigūnai perspėja, kad tokia schema gali sukelti teisinių ieškinių laviną, o Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde pripažino, kad tokia schema „turi būti įgyvendinama tik visiems veikiant kartu“. Kitaip tariant – rizika yra milžiniška.
Tuo metu Jungtinė Karalystė ir Kanada remia ES idėją, o Japonija, kaip ir JAV, lieka atsargi. Net kai kurie ES diplomatai privačiai pripažįsta, kad be Amerikos palaikymo planas yra silpnas ir politiškai rizikingas[2].
Dar vienas akivaizdus prieštaravimas – Europa kalba apie „vienybę ir demokratiją“, tačiau vis labiau centralizuoja sprendimus, riboja veto teises ir ieško būdų apeiti šalis, kurios nepritaria karo finansavimui. Tokie lyderiai kaip Viktoras Orbánas ar Robertas Fico tampa trukdžiu Briuseliui, nes primena, kad nacionalinis interesas turi būti aukščiau biurokratinių eksperimentų.
JAV keičia kryptį: nuo karo finansavimo prie derybų
D. Trumpo sprendimas laikytis nuošaliai nuo šio plano rodo strateginį posūkį. Vietoje naujų paskolų ir Ukrainos rėmimo milijardais, Vašingtonas renkasi derybas ir spaudimą abiem pusėms. Jis nori sėsti prie stalo. Tai atspindi ir bendrą nuovargį Amerikoje – tiek politinį, tiek visuomeninį.
Dalis respublikonų seniai pabrėžė, kad Ukrainos karas neturi tapti JAV finansine našta, o europiečiai privalo prisiimti atsakomybę už savo saugumą. Dabar, kai Briuselis žengia vis giliau į skolų ir rizikų liūną, Trumpas siunčia aiškią žinutę: pasaulio stabilumas svarbesnis už biurokratinius eksperimentus ir karo prailginimą.
