Reikalinga didesnė Lietuvoje gyvenančių migrantų kontrolė
Pastaraisiais metais jau nebenustebins šalies gatvėmis dardantys tamsiaodžiai „Bolt“ vairuotojai ar maistą į namus pristatantys egzotiškos išvaizdos jaunuoliai. Šie rodos – jau vienareikšmiškai „nukonkuravo“ čia gyvenančius vietinius lietuvius. Visgi, kai kurie verslininkai jau teigia, kad atvykėlių Lietuvoje – iš tiesų gerokai daugiau nei tvirtinama oficialiai.
Prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasidalino ir savo požiūriu į šalį vis dažniau ir gausiau atvykstančius migrantus. Kaip mėgstama teigti, pas mus atvykę migrantai esą prisideda ir prie šalies gerovės – mat suneša daugiau mokesčių į valstybės biudžetą[1].
Verslininkas teigė, kad pirmiausiai esą reiktų suinventorizuoti tuos skelbiamus 24 tūkst. migrantų (mat Lietuva jau išnaudojo įleidžiamų atvykti emigrantų kvotą, kuri yra 24 tūkstančiai), pažiūrėti, kiek jiems buvo sumokėta atlyginimų ir tik tada esą bus aišku, kokia dalis teko biudžetui.
Anot D. Dundulio, vertėtų patikrinti ir tai, ar atvykėliai tikrai dirba tuose sektoriuose, kuriuose ir buvo įdarbinti.
„Esu įsitikinęs – iš tų 24 tūkst. kažkiek tūkstančių vietų atlaisvėtų ir būtų galima be papildomų kvotų įsivežti tuos, kurie dirbtų. Reikia ne tik įsileisti, bet ir kad atsirastų kontrolė. Ji gali būti per „Sodrą“ – labai paprasta: jeigu nėra pinigų, nėra „Sodros“ pajamų mokesčio – ko jis čia sėdi? Tegul važiuoja atgal“, – rėžė D. Dundulis.
D. Dundulis: „Lietuvoje jų jau yra koks 100 tūkst.“
Tuo tarpu „Norfos“ vadovas nedaugžodžiavo ir rėžė, kad realus į Lietuvą atvykusių migrantų skaičius esą gali būti daug didesnis nei teigiama oficialiai.
„Bendrai 24 tūkst. imigrantų, lyginant su 2,8 mln. Lietuvos gyventojų, yra mažiau nei 1 proc. – jie mums įtakos nedaro. Problema ta, kad yra imigrantų, kurie nepakliūva į tuos 24 tūkst. Kiek žinau, yra tokių, kurie atvažiuoja mokytis ir jie nesimoko, bet dirba – jų labai didelė dalis ir jie tikrai į tuos 24 tūkst. nepatenka.
Mano nuomone, pagal tai, ką matau Vilniuje, Lietuvoje jų yra koks 100 tūkst. Čia kažkas ne taip, valdžia ne ten žiūri“, – tęsė D. Dundulis.
Tuo tarpu Migracijos departamento duomenimis, šiais metais Lietuva gali priimti 24 830 užsieniečių, atvykstančių dirbti. Spalio 6 d. jau panaudoti 19 429 kvotos vienetai, o dar nagrinėjama 4 516 prašymų – likusių vienetų skaičius gali sumažėti iki mažiau nei tūkstančio[2].
Kai kurie nagrinėjami prašymai gali būti atmesti, todėl netrukus visi neišnagrinėti prašymai bus atmesti automatiškai. Po kvotos išnaudojimo naujų prašymų metams Migracijos departamentas nebepriims, o darbo leidimai bus išduodami tik tiems, kurių atlyginimas pasiekia nustatytą ribą.
Darbo leidimai bus išduodami dviem atvejais: jei užsieniečio darbo užmokestis siekia bent 1,2 VDA (šiuo metu 2 667,6 Eur), arba jei profesija įtraukta į trūkstamų, Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą (tada pakanka 1 VDA, šiuo metu 2 223 Eur).
Lietuva – beveik paskutinė ES pagal migrantų integraciją
Pagal naujausią „Migrantų integracijos politikos indeksą 2025“ („MIPEX 2025“), Lietuva surinko 37 balus iš 100 ir atsidūrė beveik paskutinėje vietoje ES. Šis rezultatas rodo, kad mūsų šalis integruoja migrantus prasčiau nei dauguma kitų valstybių – tik Latvija už mus surinko mažiau – 36 balus[3].
Analizuojant detalesnius rodiklius, Lietuva ypač atsilieka politinio dalyvavimo (5 iš 100), pilietybės suteikimo (22 iš 100) ir sveikatos apsaugos srityse (31 iš 100). Antidiskriminacijos srityje rezultatas kiek geresnis – 51 iš 100. Tai rodo, kad nors migrantai formaliai turi teisę į pagrindines paslaugas ir teises, praktikoje jie dažnai lieka socialinės ir politinės integracijos paraštėse.
Lyginant su kitomis naujomis ES narėmis, Lietuvos rodikliai taip pat išlieka žemi: Rumunija surinko 52 balus, o mūsų šalis priskirta prie valstybių, kur integracijos politika yra „šiek tiek nepalanki“. Šie skaičiai atskleidžia, kad integracijos sistema dar nepakankamai struktūrizuota, o ilgalaikių galimybių migrantams suteikiama mažai.
Renkamės susimokėti 3 mln. eurų „baudą“
Tuo tarpu užuot priėmusi papildomus migrantus pagal ES Migracijos paktą, Lietuva pasiruošusi sumokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą. Šalyje jau gyvena apie 210 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, o jų skaičius sparčiai didėja – ypač atvykstant iš Azijos ir Pietų Azijos[4].
Tuo pat metu valdžia akcentuoja, kad migracija tapo ne tik socialiniu ar ekonominiu klausimu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Griežtinamos procedūros studentams iš trečiųjų šalių, peržiūrimi teisės aktai ir kvotų sistema, siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, kartu išlaikant šalies stabilumą.
Ekonomikos požiūriu Lietuva stengiasi mažinti priklausomybę nuo užsienio darbo jėgos, plečiant profesinį mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą vietos gyventojams. Tikimasi, kad tai leis patenkinti verslo poreikius, tuo pačiu reguliuojant migrantų priėmimą ir užtikrinant ilgalaikį šalies saugumą bei socialinę pusiausvyrą.
