Pritrūko tikros lyderystės įgūdžių?
Panašu, kad po praėjusią savaitę įvykusio skandalo premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimas Krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene kaip reikiant susvyravo. Apie tai Vyriausybės vadovė pranešė pirmadienį, pareikšdama, jog ministrė nebepateisina jos lūkesčių.
Tą pačią dieną nuspręsta gynybos pramonės sritį iš Krašto apsaugos ministerijos perduoti Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijoms. Šis sprendimas iš karto sukėlė įvairių reakcijų Seime – dalis politikų teigia, kad tai ženklas apie rimtas problemas ministerijoje, kiti ramina, jog tai tik administracinis pokytis, neturintis reikšmingų politinių pasekmių[1].
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad Dovilė Šakalienė per savo vadovavimo laiką nepateisino lūkesčių, o ministerijoje trūko aiškios krypties ir lyderystės.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijoje matyta „lyderystės parodija“, o sprendimas perduoti gynybos pramonės koordinavimą kitoms institucijoms rodo, jog ministrės kompetencija kelia abejonių. G. Jeglinskas taip pat priminė klausimus dėl Šakalienės skaidrumo, kai jos rinkimų kampaniją rėmė gynybos pramonės atstovai, tačiau šie aspektai, anot jo, anksčiau buvo nutylimi.
Nuomonės išsiskyrė: vieni pateisina, kiti ragina imtis ministerijos „perkrovimo“
Tuo metu dabartinis NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius laikosi nuosaikesnės pozicijos ir mano, kad ministrė gali toliau eiti pareigas. Jo nuomone, gynybos pramonės perdavimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai yra racionalus sprendimas, nes ši sritis glaudžiai susijusi su verslu ir inovacijomis.
R. Sinkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė yra kolektyvinis organas, todėl ministrės ateitis priklausys nuo bendro politinio sutarimo, o ne nuo pavienių pasisakymų. Jis taip pat nemano, kad Šakalienės ryšiai su pramone kelia realią grėsmę, ir teigė „neįžvelgiantis nieko virš normos ribų“.
Savo ruožtu buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė socialiniuose tinkluose paragino imtis „ministerijos perkrovimo“. Anot jos, Krašto apsaugos ministerijoje svarbiausia turėtų būti ne biudžeto skaičiai, o žmonės – jų pasitikėjimas, motyvacija ir profesionalumas.
O. Mašalė pabrėžė, kad kariuomenės ir ministerijos darbuotojai nusipelno stiprios ir sąžiningos lyderystės, be melo ir manipuliacijų.
Tuo metu premjerė I. Ruginienė po susitikimų su kariuomenės vadovu Raimundu Vaikšnoru ir pačia ministre atvirai pripažino, jog jos pasitikėjimas Šakaliene „sušlubavo“. Artimiausiu metu Vyriausybė svarstys ministrės nusišalinimo klausimą, o politiniai stebėtojai neatmeta, kad šie įvykiai gali žymėti Dovilės Šakalienės karjeros Krašto apsaugos ministerijoje pabaigos pradžią.
Socdemai įtaria Šakalienę naudojus spaudimą dėl gynybos biudžeto
O štai tarp premjerės Ingos Ruginienės ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės perbėgusi juoda katė, pasak kelių šaltinių iš socialdemokratų partijos, virto rimtu politiniu skandalu. Socdemai įtaria, kad Šakalienė surengė informacinę ataką prieš Vyriausybę, pasitelkdama viešosios nuomonės formuotojus ir taip bandydama paveikti biudžeto formavimą gynybos sričiai. Vietoj tiesioginio dialogo su premjere ar finansų ministru, ministrė esą veikė užkulisiuose, o tai įsiutino Vyriausybės vadovę[2].
Įtampa dar labiau išaugo, kai paaiškėjo, kad spalio 14 dieną Krašto apsaugos ministerijoje vyko neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais ekspertais ir nuomonės formuotojais – Mariumi Laurinavičiumi, Aleksandru Matoniu, Jonu Ohmanu, Margarita Šešelgyte ir kitais.
Po šio susitikimo socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai, kaltinantys valdžią „gynybos sabotažu“. Socialdemokratai įsitikinę, kad būtent iš šio susitikimo išplaukė klaidinanti informacija apie mažinamus gynybos asignavimus, kuri esą turėjo sudaryti spaudimą premjerei.
Pati D. Šakalienė neigia organizavusi šią kampaniją ir teigia apie susitikimą nežinojusi, tačiau partijos kolegos ja vis mažiau tiki. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius situaciją vadina „keistu žanru“, o Vyriausybės viduje kalbama apie susvyravusį pasitikėjimą ministre. Nors vėliau premjerė paskelbė, kad gynybos biudžetas sieks 5,38 proc. nuo BVP, socialdemokratai tvirtina, jog tai tik bandymas suvaldyti krizę, o ne realus pokytis. Ministrės ateitis lieka neapibrėžta.
