Lenkijos pasienyje aptiktas tunelis iš Baltarusijos: požeminė migracijos sistema virsta nauja hibridinio karo forma
Lenkijos pasienio apsauga penktadienį pranešė apie naują incidentą, kuris kelia rimtą susirūpinimą dėl šalies saugumo. Podlaskės vaivadijoje, šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje, buvo aptiktas apie 20 metrų ilgio tunelis, jungiantis Baltarusijos pusę su Lenkijos teritorija. Pareigūnai patvirtino, kad tunelis greičiausiai buvo naudojamas migrantams patekti į šalį, apeinant virš žemės esančią apsauginę sieną[1].
Kaip teigiama Lenkijos vidaus reikalų ministerijos pranešime, tunelis buvo aptiktas naudojant naujausią elektroninę stebėjimo sistemą, kuri įdiegta 2025 metais. „Tai ne pavienis atvejis, o dar vienas įrodymas, kad Baltarusijos režimas neatsisako provokacijų prieš Lenkiją ir Europos Sąjungą“, – sakė ministras Marcin Kierwiński. Šis incidentas – jau antras toks atvejis Lenkijoje šiais metais.
Lenkijos valdžia pabrėžia, kad tokie radiniai nėra pirmieji ir vyksta sistemingi. Nuo 2021 metų, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas pradėjo lengvinti vizų išdavimą Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių piliečiams, migracijos srautas iš Baltarusijos pusės virto nauju spaudimo instrumentu.
Tūkstančiai migrantų atvyksta į Minską su pažadais pasiekti Vakarų Europą, tačiau atsiduria tarp dviejų sienų, Baltarusijos ir Lenkijos, ir dažnai tampa geopolitinių manipuliacijų įkaitais.
Varšuva stiprina gynybą: dirbtinio intelekto sistemos, modernizuota siena ir karinis budrumas
Lenkijos vyriausybė dar 2022 metais užbaigė 186 kilometrų ilgio fizinę sieną su Baltarusija, tačiau pastaraisiais metais infrastruktūra buvo gerokai atnaujinta. 2025-aisiais pasienyje įrengtos termovizinės kameros, elektroniniai judesio jutikliai ir dirbtinio intelekto sistema, gebanti atpažinti požeminius virpesius ar net minimalų žemės judėjimą. Būtent ši technologija padėjo aptikti naujausią tunelį.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, apsilankęs pasienyje dar kovą, pabrėžė, kad šalis bus „visiškai apsaugota nuo nelegalios migracijos bandymų, nesvarbu, ar jie vyksta virš žemės, ar po ja“. D. Tuskas taip pat pasiekė susitarimą su Briuseliu, kad Lenkija būtų atleista nuo privalomo migrantų paskirstymo pagal naują ES migracijos paktą: tai sprendimas, kurį daugelis lenkų vertina kaip suvereniteto pergalę prieš centralizuotą ES politiką.
Pasak Podlaskės pasienio apsaugos atstovų, nuo metų pradžios užfiksuota daugiau nei 26 700 bandymų neteisėtai kirsti sieną. Dalis jų – organizuotos grupės, veikiančios su Baltarusijos pareigūnų pagalba, o dabar – ir po žeme. Situacija primena ankstesnius atvejus kitose Europos šalyse: 2020 metais Vengrijoje, pasienyje su Serbija, buvo rasta keliolika tunelių, per kuriuos migrantai bandė patekti į Šengeną.
Lenkijos vyriausybė neketina švelninti pozicijos. „Tai nėra paprastas nelegalios migracijos klausimas. Tai – koordinuota hibridinio karo operacija, nukreipta prieš Europos saugumą“, – teigė vienas aukšto rango pareigūnas, komentuodamas naująjį atvejį.
Požeminė migracija: naujas karo įrankis prieš Europą ar humanitarinė krizė?
Lenkijos ir kitų rytinių ES valstybių pareigūnai jau kurį laiką perspėja, kad migrantų krizė nėra spontaniškas reiškinys. Ji tampa planuota politine priemone, skirta kelti chaosą Europos pasienyje. Jie teigia, kad A. Lukašenkos režimas sąmoningai skatina migrantų srautus į ES, siekdamas susilpninti Vakarų šalių vienybę[2].
„Tai nebe humanitarinė drama, tai – tyčinis ginklas, nukreiptas prieš Europos demokratiją“, – rašoma Lenkijos gynybos ministerijos pareiškime. Tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos kritikuoja Lenkijos sprendimą grąžinti migrantus į Baltarusijos teritoriją be teisės pateikti prieglobsčio prašymo. Tačiau Varšuva atkerta – Lenkija neturi pareigos priimti asmenų, kuriuos į šalį sistemingai siunčia priešiškas režimas.
Toks tonas vis aiškiau atspindi Lenkijos politikos kryptį – mažiau kalbų apie „atviras duris“, daugiau veiksmų, gynybos ir technologinio budrumo. Kaip sako vienas Lenkijos pasienio pareigūnas: „Siena yra mūsų valstybės stuburas. Kai priešas kasa po ja tunelius, mes privalome juos užversti – kartu su visomis grėsmėmis, kurias jie atneša.“
Migrantų krizė, kuri stebima Vokietijoje, atvėrusioje duris visiems, parodo, kad Europoje tai tampa daug didesne problema. Lenkijos atvejis tampa įspėjimu visai Europai – jei sienos nebebus realiai ginamos, jų vertė bus tik simbolinė.
