Laikrodžius vėl suksime atgal: klausimas dėl nuolatinio laiko dar nejudinamas
Spalio paskutinis sekmadienis – tai diena, kai tradiciškai atsisveikiname su vasaros laiku. Šiemet prie žiemos laiko grįšime spalio 26 dieną: 4 valandą ryto laikrodžiai bus persukti viena valanda atgal – į 3 valandą. Tai reiškia, kad ryte galėsime pamiegoti valanda ilgiau, tačiau vakarai tems greičiau. Dauguma išmaniųjų įrenginių laiką atnaujina automatiškai, tad papildomų veiksmų atlikti nereikės nebent naudojate mechaninius laikrodžius[1].
Nors apie sezoninio laiko keitimo atsisakymą Europoje kalbama jau seniai, realių sprendimų kol kas nėra. 2019 metais Europos Sąjungos šalys nubalsavo už tai, kad ši praktika būtų panaikinta, o 2018 metais Europos Komisija pasiūlė nuo 2021 metų laiko nebesukti. 84 procentai europiečių pasisakė už pastovaus laiko įvedimą. Tačiau kiekvienai valstybei narei buvo palikta teisė pačiai nuspręsti – pasirinkti žiemos arba vasaros laiką.
Prancūzijoje dauguma apklaustųjų pageidavo išlaikyti vasaros laiką, o Lietuvoje taip pat vyravo nuomonė, kad šviesesni vakarai yra pranašesni. Valstybės turėjo pateikti savo sprendimus iki 2020 metų balandžio, tačiau pandemija šį procesą sustabdė, o vėliau diskusijas nustumė karo Ukrainoje pradžia. Kaip patvirtino Lietuvos Susisiekimo ministerija, šis klausimas šiuo metu nėra svarstomas ES darbotvarkėje – tai neprioritetinė tema.
Laiko keitimo praktika Europoje gyvuoja daugiau nei keturis dešimtmečius
Vasaros ir žiemos laiko keitimas Europos Sąjungoje įtvirtintas nuo 1980 metų, kai valstybės narės nusprendė dukart per metus persukti laikrodžius – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį. Tokiu būdu buvo siekiama efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą ir taupyti energiją.
Laiko sukimo idėja nėra nauja – pirmą kartą ją 1784 metais pasiūlė Benjaminas Franklinas, siekdamas sumažinti žvakių naudojimą ir geriau išnaudoti dienos šviesą. Plačiai ši sistema pradėta taikyti tik Pirmojo pasaulinio karo metais, kai siekta taupyti degalus ir energiją. 1970-aisiais, po naftos krizės, vasaros laikas tapo įprasta praktika daugelyje Europos šalių, o 1975 metais Europos Komisija suvienodino taisykles visoje Bendrijoje[2].
Ši tvarka buvo pagrįsta idėja, kad ilgesnės dienos leis gyventojams daugiau laiko praleisti šviesoje, skatins aktyvumą, turizmą ir ekonominį judėjimą. Tyrimai rodo, kad vasaros metu žmonės vidutiniškai praleidžia apie trečdaliu daugiau laiko lauke, o tai didina vietinės prekybos bei paslaugų sektoriaus apyvartą.
Energijos taupymo nauda blėsta, o poveikis sveikatai kelia vis daugiau abejonių
Laiko keitimo sistema iš pradžių buvo grindžiama energijos taupymu – mažesniu dirbtinio apšvietimo poreikiu. Skaičiuota, kad šis pokytis leidžia sutaupyti iki 10 procentų elektros energijos, tačiau šiuolaikinės technologijos ir LED apšvietimas sumažino šį efektą iki beveik nepastebimo.
Kai kuriose šalyse net pastebima, kad ilgesni vakarai skatina papildomą energijos vartojimą – daugiau veiklų, daugiau transporto, daugiau apšvietimo. Kartu daugėja sveikatos specialistų perspėjimų. Laiko pokytis gali sutrikdyti miego ritmą, sukelti nuovargį, padidinti streso lygį ir net širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad laiko keitimo savaitę padaugėja eismo įvykių ir darbo vietų traumų, nes žmonės praranda miego valandas.
Dėl šių priežasčių dauguma europiečių ir toliau pasisako už nuolatinio laiko įvedimą, tačiau tam būtinas visų 27 ES narių sutarimas. Kol toks sprendimas nepriimtas, laikrodžius teks sukti dar bent keletą metų.
2025 metų žiemos laikas įsigalios spalio 26 dieną ir galios iki paskutinio kovo sekmadienio. Kada Europa pagaliau sustos ties vienu laiku – tebėra klausimas be atsakymo.
