Migracija tampa nacionalinio saugumo klausimu, o liberalios klaidos iš Vakarų – pavyzdžiu, ko nekartoti
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prezidentūroje sukvietė diskusiją dėl Lietuvos migracijos politikos krypties. Jo teigimu, šalis privalo susitarti dėl aiškios, valstybės interesus saugančios strategijos. „Mums reikia plataus nacionalinio sutarimo, kokia migracijos politika geriausiai atitiktų Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės lūkesčius, ekonominius bei socialinius valstybės interesus“, – pabrėžė Prezidentas[1].
Diskusijoje dalyvavę pareigūnai, ministrai ir saugumo tarnybų vadovai sutarė, kad migracija Lietuvai jau tapo nacionalinio saugumo klausimu. „Gerėjant gyvenimo kokybei, Lietuva yra vienas iš nelegalios ekonominės migracijos taikinių. Turime pasimokyti iš kitų Europos valstybių praeityje padarytų klaidų, kai liberali migracijos politika plačiai atvėrė vartus į Europą“, – sakė G. Nausėda, primindamas, kad migracija gali būti naudojama ir kaip hibridinio karo įrankis prieš Vakarus.
Pasak dalyvių, dabartinės ES ir tarptautinės prieglobsčio taisyklės nesuteikia galimybės reaguoti į tokią agresiją. Todėl Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, ketina toliau taikyti griežtas prevencines priemones prieš neteisėtą migraciją. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis po susitikimo pabrėžė, kad Lietuva linksta prie ES migracijos pakto, bet greičiau finansiškai prisidės prie bendros sistemos, nei priims daugiau migrantų.
„Šioje vietoje lyg tai linkstama link to, kad mokėti įmoką, o ne priimti papildomus pabėgėlius, kadangi mes ir taip esame daug priėmę tiek karo pabėgėlių, tiek ekonominių migrantų“, – sakė jis.
Studentų ir darbo migrantų srautai bus ribojami, o prioritetas – nacionaliniam saugumui
Diskusijoje iškelta ir kita problema – piktnaudžiavimas studentų vizomis. Pasak D. Matulionio, dalis užsieniečių studentų iš trečiųjų šalių Lietuvoje apsimeta studijuojantys, nors iš tiesų atvyksta dirbti. „Sveikiname dabartinės Vyriausybės pastangas užkamšyti tas teisines landas, kurios atsirado, tam, kad studijos priedanga nebūtų naudojama įsidarbinimui“, – sakė patarėjas.
Taip pat svarstoma pristabdyti darbo migrantų kvotų sistemą. „Verslui reikia darbo jėgos, mes naudojame kvotų sistemą įvežti būtinų profesijų darbuotojus, tačiau klausimas, kiek mes tęsime, kokiu mastu ir ar vis dėlto nereikėtų šio proceso šiek tiek stabdyti“, – pabrėžė D. Matulionis. Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė pridūrė, kad šiuo metu kvotos išnaudotos, o jų didinti neplanuojama. „Reikėtų rinktis tarp dviejų dalykų: ar tų asmenų buvimas Lietuvoje, ar nacionalinis saugumas“, – sakė ji.
Patarėjo teigimu, alternatyva kvotoms – profesinio rengimo stiprinimas. „Lietuvoje yra sąlyginai didelis procentas stojančių į aukštąjį mokslą, tačiau sąlyginai mažas procentas pasirenka profesinį mokymą. Čia dar nuo sovietinių laikų likęs stereotipas, kurį mes turėtume keisti“, – sakė D. Matulionis.
Tuo pat metu Prezidentas priminė, kad Lietuva atvėrė duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir represinių režimų persekiojamiems baltarusiams bei rusams. Tačiau pabrėžė būtinybę tikrinti piliečius iš priešiškų valstybių. Jie turėtų praeiti papildomą patikrinimą, jog nekiltų saugumo grėsmių[2].
Lietuva nori legalios, tvarkingos ir tautinį identitetą išsaugančios migracijos
Prezidentas pabrėžė, kad migracijos politika turi būti ne liberali, o atsakinga, apsauganti valstybės tapatybę. „Lietuvai reikia gerai valdomos, legalios ir efektyvios migracijos, kuri mus stiprintų, o ne išplautų šalies identitetą. Kurkime savo ateitį pirmiausia savo jėgomis – visų Lietuvos piliečių labui“, – sakė G. Nausėda.
Diskusijoje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas pažymėjo, kad situacija pasienyje su Baltarusija išlieka stabili, nors pastaruoju metu fiksuojamas nežymus nelegalios migracijos augimas. „Fiksuojame nedidelį padidėjimą palyginus su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau bendrame kontekste mūsų regioninė situacija prie sienos yra stabili“, – sakė jis.
Pasak Prezidento, svarbiausias tikslas – apsaugoti Lietuvos saugumą ir visuomenės stabilumą. Šalies vadovas priminė, kad lietuvių kalba yra ne tik kultūros, bet ir integracijos pagrindas. Visi, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, turi išmokti lietuvių kalbą. Tai ne formalumas, o pagarba mūsų valstybei.
Analitikai vertina, kad dabartinis Prezidento tonas – aiškiai griežtėjantis. Migracija Lietuvoje pradedama traktuoti ne kaip socialinė pagalba, o kaip strateginis klausimas, kuriame prioritetas teikiamas saugumui, tapatybei ir valstybės stabilumui. Tai ženklas, kad Lietuva, matydama Europos klaidas, renkasi labiau konservatyvų kelią – tvarką vietoj atvirų durų.
