Mūšis dėl biudžeto: Šakalienės veiksmai išvedė Ruginienę iš kantrybės
Premjerė Inga Ruginienė kaip reikiant įsiuto – jos nuomone, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė bandė paveikti Vyriausybę per nuomonės formuotojus, apeidama tiesioginį dialogą. Socialdemokratai teigia, kad tai primena „informacinę ataką“ prieš premjerę ir visą Vyriausybę, sukeldama politinę įtampą, kurios nebuvo matyti pastaruoju metu.
Spalio 14 d. ministerijoje įvyko neoficialus susitikimas su nuomonės formuotojais, kuriame buvo pristatyta skaidrė: 2026 m. gynybos biudžetas, pagal šią informaciją, nesieks 5 proc. BVP. Socialdemokratų teigimu, tai buvo bandymas spausti Ruginienę per trečiųjų asmenų komunikaciją, o ne spręsti klausimą tiesiogiai akis į akį. Viešas susitikimas paskatino pranešimus socialiniuose tinkluose apie gynybos finansavimo mažinimą, kurie dar labiau paaštrino įtampą[1].
Premjerė reagavo greitai: kitą dieną iškart buvo paskelbta, kad gynybos finansavimas 2026 m. sudarys 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų. Tačiau socialdemokratai liko skeptiški: jie pabrėžia, kad Šakalienė nesiderėjo su premjere ir savo paaiškinimais bei nuotoliniu aiškinimusi tik dar labiau sudrumstė santykius.
Ginčas tarp Ruginienės Vyriausybės ir Šakalienės ministerijos neapsiriboja tik skaičiais – diskutuojama, ką laikyti gynybos išlaidomis: tik tiesiogines kariuomenės išlaidas ar ir infrastruktūrą bei dvigubos paskirties projektus. Socialdemokratai ir Ministrė Pirmininkė tai vertina kaip neįprastą „žanrą“ politikoje: informacinį spaudimą per trečiuosius asmenis, kuris, jų nuomone, neatitinka įprastos biudžeto derinimo praktikos.
D. Šakalienė: įvyko nesusipratimas
Tuo tarpu D. Šakalienė teigia, kad aplink ją kilęs ažiotažas dėl Krašto apsaugos ministerijoje vykusio neoficialaus susitikimo su visuomenininkais ir žurnalistais tėra nesusipratimas. Ministrė pabrėžia, jog apie šį susitikimą sužinojo tik iš socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ir planuoja situaciją aptarti su premjere Inga Ruginiene bei partijos vadovybe[2].
Pasak Šakalienės, susitikimo metu buvo aptariami gynybos finansavimo klausimai, tačiau kai kurie viešojoje erdvėje pasklidę skaičiai esą buvo netikslūs. Ji atmeta kaltinimus, kad buvo siekiama daryti spaudimą Vyriausybei ar skleisti klaidinančią informaciją. Ministrės teigimu, diskusijos dėl gynybos finansavimo yra natūrali demokratinio proceso dalis, o ministerijos darbuotojai veikė siekdami užtikrinti tinkamą lėšų poreikį, ne politiniais tikslais.
Šakalienė pabrėžia, kad su premjere ir finansų ministru reguliariai derina gynybos biudžeto klausimus instituciniu lygiu. Jos teigimu, ministerijos prioritetas išlieka aiškus – spartinti Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą ir užtikrinti, kad biudžeto formavimas būtų pagrįstas realiais poreikiais, o ne politinėmis interpretacijomis.
Planuojama 5,38 proc. BVP skirti gynybai
Dar trečiadienį D. Šakalienė teigė, kad kitų metų gynybos biudžetas, siekiantis 5,38 proc. BVP (4,79 mlrd. eurų), yra pakankamas tęsti svarbiausius darbus ir įgyvendinti kariuomenės plėtros planus iki 2030 metų. Visa suma bus tiesiogiai skirta krašto apsaugos sistemai, atitinka sausio mėnesį patvirtintą Valstybės gynimo tarybos projekciją ir visus pagrindinius prioritetus[3].
Vis dėlto ministrė pripažino, kad koalicijoje gali kilti diskusijų dėl finansavimo didinimo, nes dalis partnerių skeptiškai vertina išlaidas gynybai. Valstybės gynimo taryba numato, kad Lietuva iki 2030 metų turi išvystyti pilnus nacionalinės divizijos pajėgumus, todėl artimiausiais metais gynybai reikės skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP.
M. Laurinavičius: ši Vyriausybė ketina dar kartą apgauti
Viešai šia tema pasisakė ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Jis be jokių skrupulų rėžė neigiamai vertinantis šį gynybos biudžeto projektą ir pridūrė, kad dabartinė Vyriausybė „ruošiasi vėl apgauti“[4].
„Beje, nereikia net žinoti tikrųjų skaičių ir kas iš tiesų paslėpta po tuo neva 5,38 proc. BVP gynybai rodikliu. Užteko paklausyti šios dienos viešų I.Ruginienės paaiškinimų ir visiškai akivaizdu, kad premjerė, kalbėdama apie gynybos biudžetą, kalbėjo ir ne apie gynybos finansavimo projektus.
Tikruosius skaičius vis tiek sužinosime. Ir sužinosime netrukus. Tačiau svarbiausia – ne vien sužinoti. Apginti gynybos finansavimą tikrai ne mažiau svarbu negu Kultūros ministeriją nuo antivalstybinės politinės gaujos.“ – rašė M. Laurinavičius.
