N. Sarkozy pradės penkerių metų bausmę už Libijos pinigų skandalą
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vėl atsiduria dėmesio centre – šįkart dėl priežasčių, kuriomis vargu ar galima didžiuotis. Kaip praneša RTL, jau spalio 21-ąją jis turėtų žengti pro garsiosios La Santé kalėjimo Paryžiuje vartus ir pradėti atlikti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą sąmokslą, susijusį su bandymais gauti 2007 m. rinkimų kampanijos finansavimą iš Libijos.
Ši byla tapo beprecedenčiu smūgiu vienam įtakingiausių Prancūzijos politikų, kuris šalį valdė 2007–2012 metais. Teisėjai pabrėžė, kad nuosprendis priimtas atsižvelgiant į „išskirtinį bylos rimtumą“.
Ne kartą deklaravęs savo nekaltumą N. Sarkozy vis dėlto jau trečią kartą pripažįstamas kaltu dėl sukčiavimo ar panašių nusikaltimų. Šįsyk kaltinimai susiję su tariamais jo artimiausių bendražygių bandymais gauti pinigų iš Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi režimo – dosnaus, bet pavojingo rėmėjo.
Karjerą sugriovė Libijos pinigų skandalas
Teismo duomenimis, dar būdamas vidaus reikalų ministru, Sarkozy ir jo artimiausi bendražygiai užmezgė slaptus ryšius su Muammaro Gaddafi režimu, kuris tikėjosi mainais gauti politinių ir ekonominių nuolaidų iš būsimo Prancūzijos vadovo.
Tyrėjai nustatė, kad 2005–2007 m. vyko slapti susitikimai su Libijos žvalgybos vadovu Abdullah al-Senoussi, Gaddafi svainiu. Būtent tada, teigia teismas, buvo sudarytas „korupcijos paktas“ – Libijos parama mainais už Prancūzijos diplomatines paslaugas ir pagalbą Libijai siekiant išbristi iš tarptautinės izoliacijos.
Nors teismas nerado galutinių įrodymų, kad Libijos milijonai realiai pasiekė Sarkozy kampanijos sąskaitas, teisėjai pabrėžė, jog nusikaltimas įvykdytas jau vien bandant gauti tokią paramą.
„Šis planas buvo skirtas suteikti jums pranašumą rinkimuose ir paruošti korupcijos aktą aukščiausiu valstybės lygiu,“ – sakė pagrindinė teisėja Nathalie Gavarino.
Bausmę atliko lygtinai
Dar 2021 m. N. Sarkozy buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, iš kurių dvejų metų vykdymas buvo atidėtas. Užuot praleidęs metus kalėjime, jis gali atlikti bausmę namuose su sąlyga, kad dėvės kulkšnies apyrankę, kad stebėtų savo judesius už namų ribų.
2014 metais N. Sarkozy paprašė malonės iš aukšto rango teisininko. Kaltinamajame akte teigiama, kad jis pažadėjo valstybės tarnautojui darbą Monake per pokalbį telefonu mainais už informacijos perdavimą. Prieš trejus metus Paryžiaus teismas nusprendė, kad buvo bandoma papirkti. 2023 m. apeliaciniame skunde buvo paskelbtas tas pats nuosprendis.
