Premjeras žada sustabdyti Macrono pensijų reformą po spaudimo iš opozicijos
Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu pareiškė, kad remia 2023 metų pensijų reformos sustabdymą iki 2027 metų prezidento rinkimų. „Šį rudenį pateiksiu parlamentui siūlymą sustabdyti 2023 metų pensijų reformą iki prezidento rinkimų“, sakė jis parlamente, o kairiųjų partijų atstovai tai sutiko plojimais.
Reformos, kuriomis pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 64 metų, buvo laikomos vienomis svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos iniciatyvų. S. Lecornu, kuris praėjusią savaitę buvo vėl paskirtas premjeru praėjus vos keturioms dienoms po atsistatydinimo, dabar turi įtikinti socialistus paremti jo vyriausybę, kad išvengtų balsavimo dėl nepasitikėjimo.
Tuo pat metu tiek dešinės, tiek kairės partijos ketina ketvirtadienį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo premjeru ir reikalauja naujų rinkimų. Socialistai paskelbė, kad sutiktų paremti Lecornu tik tuo atveju, jei jis oficialiai paskelbtų „visišką ir neatidėliotiną reformos sustabdymą“.
Parlamento narys Laurent’as Baumel’is pareiškė, kad „jei jis aiškiai neištars šių žodžių, tai bus cenzūra“. Pasak jo, S. Lecornu „laiko savo likimą rankose“ ir žino, ką turi padaryti, jei nenori tapti premjeru, kuris atsistatydina kas savaitę.
Politinės įtampos ir biudžeto spaudimas verčia Macroną keisti sistemą
2023 metų kovą reforma buvo patvirtinta pasitelkus konstitucinį straipsnį 49:3, kuris leidžia priimti įstatymą be balsavimo parlamente. Tai išprovokavo streikus ir masinius protestus, o daugelis prancūzų tai prisimena kaip „demokratijos žaizdą“. S. Lecornu šią savaitę pripažino, kad reformos sustabdymas kainuotų 400 mln. eurų 2026 metais ir dar 1,8 mlrd. eurų 2027 metais, tačiau pridūrė, jog šias išlaidas reikės kompensuoti „kitais taupymo būdais“.
Šiuo metu Prancūzijos biudžeto deficitas siekia 5,4 proc. BVP, o valstybės skola viršija 3,4 trilijono eurų, tai yra beveik 114 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai trečias pagal dydį rodiklis eurozonoje po Graikijos ir Italijos. S. Lecornu, laikomas vienu ištikimiausių E. Macrono sąjungininkų, šiuo žingsniu siekia išvengti naujų politinių sukrėtimų. Net ir ekonomistas Philippe’as Aghion’as, šiemet gavęs Nobelio premiją, pareiškė, kad pritaria reformos sustabdymui, nes „tai kainuotų mažiau nei dar vienos vyriausybės griūtis“.
S. Lecornu pabrėžė, kad Prancūzija išgyvena „krizių laikotarpį“. „Kai kurie nori, kad ši situacija virstų režimo krize, bet taip nebus“, sakė jis. Premjeras pažadėjo atsisakyti 49:3 straipsnio naudojimo ir užtikrinti, kad nuo šiol „vyriausybė siūlys, mes diskutuosime ir jūs balsuosite“. Jo teigimu, parlamentas turės „paskutinį žodį“.
Socialistų atstovas Borisas Vallaud’as Lecornu sprendimą pavadino „pergale“. „Prancūzai laukė jūsų pareiškimo, o mes laukėme ženklo, kad juos išgirdote. Pensijų reformos sustabdymas: štai jis pagaliau įvyko“, sakė jis.
Tuo metu Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas patvirtino, kad balsuos prieš vyriausybę. „Mes nesame kvailinami ir mūsų neįmanoma nupirkti“, pareiškė partijos atstovas Sébastienas Chenu. Kairiųjų partijos „Nepalūžusi Prancūzija“ lyderė Mathilde Panot teigė, kad „niekas jumis nebetiki“.
Prancūzija stabdo reformas, o Lietuva laikosi kurso – pensinis amžius tik didėja
Nors šis reformos stabdymas kiek pakeičia požiūrį į premjerą, S. Lecornu politinė ateitis dabar priklauso nuo centristų ir socialistų balsų, tačiau padėtis išlieka trapi. Parlamentas vis dar padalytas į tris stovyklas, o bet koks balsų poslinkis gali reikšti naują krizę.
Tuo metu Lietuvoje pensijų sistema juda visiškai kitu keliu. Pensinis amžius jau keletą metų didinamas palaipsniui ir artėja prie vienodo standarto vyrams ir moterims. 2025 metais pensinis amžius siekia 64 metus (64 metai ir 10 mėnesių – vyrams, 64 ir 8 mėnesiai – moterims), o nuo 2026 metų jis bus vienodas abiem lytims – 65 metai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad šiuo metu nėra planų šį amžių dar labiau kelti, tačiau vyksta diskusijos dėl sistemos tvarumo ir papildomo kaupimo modelių.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos demografinė padėtis, kur dirbančiųjų mažėja, o senjorų daugėja, verčia valdžią laikytis atsargesnės strategijos nei Prancūzijoje. Todėl kol Paryžius reaguoja į protestus ir politinį spaudimą, Vilnius renkasi lėtą pensijų reformos kelią.
