Savivaldybėms kelia siaubą iš Finansų ministerijos atskriejęs pasiūlymas
Lietuvos merai iš įvairių regionų vieningai kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą apriboti savivaldybių teisę panaudoti sutaupytas lėšas. Pagal Vyriausybės patvirtintą planą, nepanaudoti biudžeto likučiai negalėtų būti perkelti į kitus metus. Savivaldos vadovai teigia, kad tai būtų smūgis savivaldos savarankiškumui – daugybė projektų liktų nebaigti, o kai kurie net nepradėti.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė sako, jog toks sprendimas atimtų motyvaciją atsakingai planuoti biudžetą ir skatintų skubotą pinigų „įsisavinimą“ metų pabaigoje[1].
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tvirtina, kad toks sprendimas esą atrodytų kaip „bausmė už taupymą“, nes savivaldybės, kurios dirba efektyviai, netektų galimybės tęsti suplanuotus darbus.
Idėjai nepritaria ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, rėžęs, jog nauja tvarka privers savivaldybes grįžti į laikus, kai kelių ar gatvių tvarkymo darbai būdavo vykdomi bet kokiomis sąlygomis – vien tam, kad pinigai nedingtų iš biudžeto.
Tuo tarpu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus perspėja, kad tokia tvarka gali turėti ne tik ekonominių, bet ir moralinių pasekmių – atsirastų prielaidos neskaidriems susitarimams, nes savivaldybėms reikėtų skubiai „įsisavinti“ lėšas.
Pasak jo, Klaipėda šiuo metu planuoja milijonines investicijas infrastruktūrai ir uosto plėtrai, todėl įšaldžius lėšas miestui grėstų rimtas smūgis.
Kad sprendimas ypač skaudžiai atsilieptų mažesnėms savivaldybėms, kurios daugelį metų taupė tam, kad galėtų prisidėti prie Europos Sąjungos projektų finansavimo, neslėpė ir Alytaus miesto vadas Nerijus Cesiulis. Jam antrino ir Panevėžio meras Rytis Račkauskas – pasak jo, tokie ribojimai paneigia pačią savivaldos esmę – gebėjimą pačiai spręsti, kur ir kaip investuoti gyventojų pinigus.
Būtinas sprendimas finansinei drausmei?
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas savo ruožtu tikina, kad tokia priemonė būtina valstybės finansų drausmei užtikrinti. Jis pabrėžia, jog savivaldybės vis dar galės dalį likučių panaudoti Europos Sąjungos projektams ar skolos mažinimui.
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas šiuo klausimu stoja merų pusėn – jis jau pateikė Seimui siūlymą šią nuostatą išbraukti, nes, jo teigimu, ji „užšaldytų“ apie 600 mln. eurų savivaldai skirtų investicijų.
Prezidentas Gitanas Nausėda išklausė merų argumentus ir pažadėjo peržiūrėti situaciją. Savivaldybių atstovai tikisi, kad Seimas atmes ministerijos planą, kuris, jų nuomone, stabdytų regionų plėtrą ir paverstų savivaldą priklausoma nuo centrinės valdžios sprendimų.
Socialdemokratai siūlo neleisti Vyriausybei įšaldyti 600 mln. savivaldybių eurų
Po viešo savivaldos pasipiktinimo dėl Finansų ministerijos siūlymo uždrausti savivaldybėms perkelti nepanaudotas biudžeto lėšas į kitus metus, socialdemokratų frakcija Seime ėmėsi iniciatyvos keisti įstatymą. Parlamentarai siūlo išlaikyti dabar galiojančią biudžeto lankstumo taisyklę, leidžiančią savivaldybėms sukauptas lėšas naudoti tęstiniams projektams ir naujoms investicijoms[2].
A. Sysas pabrėžė, kad Finansų ministerijos siūlomas ribojimas ne tik apribotų savivaldybių savarankiškumą, bet ir paskatintų neefektyvų biudžeto vykdymą – metų pabaigoje lėšas tektų skubiai išleisti, kad jos tiesiog neprapultų. Jo teigimu, tai būtų žingsnis atgal, grąžinantis prie chaotiško finansų planavimo, kai svarbiau panaudoti pinigus, o ne pasiekti realius rezultatus.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Violeta Turauskaitė priduria, kad toks ribojimas ypač smogtų mažesnėms savivaldybėms, kurios kaupia lėšas kelių metų projektams. Pasak jos, lėšų perkėlimo draudimas reikštų stabdomas statybas, vėluojančius infrastruktūros darbus ir netesybų riziką rangovams. Savivaldybių asociacija taip pat kreipėsi į šalies vadovus, perspėdama, jog panaikinus šią teisę savivaldos investicinis potencialas 2026 metais sumažėtų maždaug 600 mln. eurų.
K. Vaitiekūnas siūlo keisti Kelių fondo taisykles
Tuo tarpu K. Vaitiekūnas neseniai pasiūlė, kaip savivaldybių keliams galėtų tekti daugiau lėšų – tam esą reikėtų pakoreguoti Valstybinio kelių fondo modelį. Ministro teigimu, šiuo metu dalis pinigų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos nukreipiama į Kelių fondą, iš kurio savivaldybės negali finansuoti regioninių kelių priežiūros[3].
Finansų ministerijos vadovas akcentavo, kad sprendimas vis tik priklauso Seimui – parlamentarai galėtų peržiūrėti finansinį santykį tarp fondų ir dalį lėšų grąžinti savivaldybėms. Vaitiekūnas taip pat pripažino, kad naujasis Kelių fondas kitąmet dar neveiks pilna apimtimi, nes jo veikimas priklausys nuo būsimos elektroninės kelių rinkliavų sistemos įdiegimo.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip stiprinti vietinių ir regioninių kelių finansavimą, ypač po to, kai dalis kelių buvo perduota savivaldybių atsakomybei. Pasak jo, nors bendras kelių finansavimas kitąmet didės, lėšų vis dar trūksta, todėl būtina spartinti papildomų šaltinių – tokių kaip mokesčiai ar rinkliavos – įdiegimą.
