Europa pasimetė po Trumpo sprendimo: vaistų pramonė perspėja apie chaosą
Europos farmacijos pramonė atsidūrė ant nerimo ribos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 15 procentų muitus vaistams, importuojamiems iš Europos Sąjungos. Šis sprendimas, kaip teigia Europos farmacijos federacija (EFPIA), yra įrankis, galintis sutrikdyti tiekimo grandines, pakenkti tyrimams ir apriboti pacientų prieigą prie vaistų abipus Atlanto.
Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad tai – dalis D. Trumpo strategijos siekiant „subalansuotos prekybos“ ir JAV ekonominės nepriklausomybės nuo užsienio gamybos. Baltųjų rūmų paskelbtame susitarimo tekste nurodyta, kad Europos Sąjunga mokės Jungtinėms Valstijoms 15 procentų tarifą, taikomą automobiliams, farmacijos produktams, puslaidininkiams ir kitoms prekėms.
Tai sukėlė didelį pasipiktinimą tarp Europos farmacijos bendrovių, tokių kaip „Bayer“, „Novo Nordisk“, „Pfizer“ ir „Johnson & Johnson“, kurios įspėja, kad šie muitai gali sukelti ilgalaikių pasekmių ne tik verslui, bet ir pacientams. EFPIA pareiškime teigiama, kad „tarifai vaistams yra bukas įrankis, kuris sutrikdys tiekimo grandines, paveiks investicijas į mokslinius tyrimus ir galiausiai pakenks pacientų prieigai prie gydymo“[1].
Trumpo administracija siekia susigrąžinti farmacijos gamybą į JAV ir mažinti priklausomybę nuo užsienio
Pasak Vašingtono, sprendimas įvesti muitus yra atsakas į tai, kad daugelis JAV farmacijos kompanijų gamina vaistus užsienyje, o pelną deklaruoja kitose šalyse. Tokiu būdu, kaip teigia D. Trumpas, amerikiečiai permoka už vaistus, o darbo vietos ir mokesčiai iškeliauja iš šalies. Šis žingsnis atitinka platesnę Trumpo prekybos politiką, kuria siekiama sugrąžinti pramonę į JAV teritoriją ir sumažinti priklausomybę nuo Azijos bei Europos rinkų.
„Mes užtikrinsime, kad amerikiečių vaistai būtų gaminami Amerikoje, amerikiečių rankomis ir amerikiečių pacientams“, – sakė D. Trumpas pristatydamas tarifų politiką.
Jo administracija teigia, kad tai ne tik sustiprins nacionalinį saugumą, bet ir ilgainiui sukurs stabilesnę vaistų tiekimo sistemą šalies viduje. Būtent todėl JAV Prekybos departamentas pradėjo tyrimą pagal Prekybos plėtros įstatymo 232-ąjį straipsnį, siekdamas įvertinti farmacijos sektoriaus poveikį nacionaliniam saugumui.
Nors kai kurie ekonomistai įspėja, kad tokie muitai trumpuoju laikotarpiu gali padidinti vaistų kainas ir sukelti tiekimo sutrikimų, keli didieji rinkos žaidėjai, „Eli Lilly“, „Merck“, „Roche“ ir „Novartis“, jau paskelbė apie naujas investicijas į gamybos plėtrą JAV. Tai rodo, kad prezidento spaudimas veikia, o verslas pradeda ruoštis naujai realybei, kai Amerikos vaistų gamyba turės tapti labiau savarankiška[2].
Europa reaguoja su nerimu: baiminamasi prarasti darbo vietas ir investicijas
Europos Sąjunga, bent jau kol kas, nesvarsto atsakomųjų priemonių farmacijos sektoriuje. Briuselio atstovai teigia, kad importas iš JAV išliks be muito, tačiau pabrėžia, jog Bendrija pasilieka „suverenią teisę priimti sprendimus skaitmeninėje erdvėje“. Kitaip tariant, Europa nenori tiesiogiai konfliktuoti, tačiau ir nenusileidžia.
Europarlamentaras Vytenis Andriukaitis socialiniame tinkle „Facebook“ rašė[3]: „Prezidento Donaldo Trumpo paskelbti muitai farmacijos produktams yra tiesioginė grėsmė Europos Sąjungos farmacijos pramonei. Šie muitai neišvengiamai padidins vaistų kainas ir sutrikdys tiekimo grandinę, pakenkdami pacientams abipus Atlanto.“ Jo teigimu, Europos bendrovės patirs vis didesnį spaudimą perkelti gamybą į JAV, kad išvengtų papildomų muitų, o tai reikštų mažiau darbo vietų ir mažesnes investicijas Europoje.
Vis dėlto Vašingtonas laikosi pozicijos, kad tokie žingsniai ilgainiui sustiprins pasaulinę vaistų rinką ir paskatins sąžiningesnę prekybą. Amerikos pusė pabrėžia, jog daugelį metų būtent JAV nešė pagrindinę inovacijų ir gamybos naštą, todėl, kaip teigia Trumpo administracija, dabar siekiama atstatyti teisingą prekybos balansą. Pats prezidentas ne kartą yra sakęs, kad Amerika nebeturi būti pasaulio sandėlis, kuriame kiti kraunasi pelnus jos sąskaita.
