MMA gaunantiems darbuotojams atlyginimas augtų 11 proc.
Jau nuo kitų metų planuojama vėl kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – siūloma, kad jis siektų 1153 eurus, t. y. 11 proc. daugiau nei dabar. Tokia suma leistų mažiausiai uždirbantiems darbuotojams kitais metais gauti apie 836 eurus „į rankas“.
Profesinės sąjungos norėtų dar didesnio padidinimo, beveik 1200 eurų, o darbdavių atstovai ragina atsargiai vertinti MMA augimą, atsižvelgdami į biudžeto sąnaudas ir sudėtingą ekonominę situaciją[1].
Trišalės tarybos diskusijos atskleidė akivaizdžias prieštaras tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Darbdaviai pabrėžė augančias sąnaudas, geopolitinę įtampą ir galimas krizines situacijas, tuo tarpu profesinės sąjungos atkreipė dėmesį į kainų augimą ir minimaliai uždirbančių darbuotojų – apie 120 tūkst. žmonių – padėtį.
Galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė, vertindama ekonomikos rodiklius, darbo našumą, bendrą atlyginimų lygį ir perkamąją galią, siekdama suderinti darbuotojų poreikius su valstybės finansinėmis galimybėmis.
Vieningas susitarimas Trišalėje taryboje nebuvo priimtas
Tačiau rugsėjo mėnesį vykusios diskusijos baigėsi be aiškaus susitarimo: Trišalėje taryboje darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų nuomonės dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) diametraliai skyrėsi[2].
Profesinės sąjungos siūlo MMA padidinti 15,4 proc. iki 1198 eurų, siekiant, kad jis sudarytų pusę vidutinio darbo užmokesčio, o darbdavių atstovai ragina jį palikti nepakitusį, argumentuodami augančias sąnaudas, geopolitinę įtampą ir verslo našą.
Ekonomistai pažymi, kad galutinis sprendimas galėtų priklausyti nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijų, o jį priims Vyriausybė, vertindama MMA santykį su vidutiniu atlyginimu, darbo našumą, perkamąją galią ir valstybės biudžeto galimybes; šiuo metu MMA siekia 1038 eurus, o minimaliai uždirbančių darbuotojų Lietuvoje yra apie 120 tūkst.
Sparčiausiai planuojamas pensijų augimas
Tačiau jau kitąmet pensijos Lietuvoje augs sparčiau nei dauguma atlyginimų – vidutinė senatvės pensija didės apie 12 proc. ir pasieks 750 eurų, o tie, kurie turi būtinąjį stažą, gaus vidutiniškai 810 eurų[3].
Toks augimas esą leis pensijoms išlaikyti iki šiol taikytą dviejų skaitmenų indeksavimo tempą, nors vidutinis darbo užmokestis šalyje planuojamas tik 7,3 proc. didesnis, o infliacija – 3,2 proc. Numatoma, kad vidutinė pensija kitąmet sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o pensija su būtinąja darbo patirtimi – 51,1 proc., artėjant prie Vyriausybės tikslo iki 2030 m. pasiekti, kad pensijos sudarytų pusę vidutinio atlyginimo.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, o bazinis vienišo asmens ir našlių pensijos dydis kitais metais turėtų pakilti iki 46,46 euro. Galutinius indeksavimo dydžius dar turi patvirtinti Vyriausybė ir Seimas, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė užtikrina, kad pensijų didinimas bus spartinamas, derinant socialiai priimtiną balansą tarp fondo perviršio panaudojimo ir pensijų augimo.
