Tiriamas duomenų rinkimas Kultūros ministerijoje
Trijų opozicinių Seimo frakcijų atstovai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą, įtardami galimai neteisėtą informacijos paėmimą iš Kultūros ministerijos darbuotojų kompiuterių. Jie teigia, kad tokia informacija gali būti panaudota politinei manipuliacijai arba pasiekti nedraugiškas šalis, todėl siūlo įvertinti galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą.
Reaguodama į šiuos pranešimus, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Policijos departamentui patikslinti faktines aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą, pažadėdama visuomenę informuoti apie tyrimo rezultatus[1].
Incidentas kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad neprisistatę asmenys kartu su buvusiu ministru Ignotu Adomavičiumi galimai rinko duomenis iš ministerijos darbuotojų kompiuterių.
Pats I. Adomavičius kaltinimus neigia, o „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius tvirtina, kad informacija galėjo būti gaunama teisėtai. Ministro pareigos truko tik savaitę – po kritikos iš kultūros bendruomenės ir koalicijos partnerių jis spalio 3 dieną atsistatydino.
I. Adomavičiui pavyko atskleisti „schemą“ Kultūros ministerijoje?
Tuo tarpu visuomenininkė Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė pasidalino skandalinga informacija apie tai, kaip iš Kultūros ministerijos „išprotestuotam“ I. Adomavičiui galimai pavyko atskleisti įdomias čia taikomas schemas[2].
Pasak jos, ministerijos darbuotojai dalina nemokamus kvietimus į valstybinius renginius – koncertus, premjeras, festivalius, gastrolių pasirodymus – privilegijuotiems asmenims, tokiems kaip prezidentas, Seimo pirmininkas, ministrai, merai, diplomatų korpusas ir jų lydintys asmenys.
Ši praktika, nors ir oficialiai reglamentuota įsakymu Nr. ĮV-695, suteikia galimybę politikams bei privilegijuotoms grupėms nemokamai dalyvauti kultūros renginiuose, tuo tarpu eiliniams gyventojams – moksleiviams, senjorams ar neįgaliesiems – tokia galimybė praktiškai neprieinama.
V. Matusevičiūtė-Danauskienė pabrėžia, kad nors įsakymas numato kvietimų apskaitą ir galimybę pateikti informaciją ministerijai, realių viešųjų auditų ar tyrimų, kurie parodytų, kiek nemokamų apsilankymų gauna skirtingos grupės, tikėtis vargu ar galima.
Autorė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia sistema gali būti naudojama politinei įtakai formuoti ir privilegijuotų asmenų interesams tenkinti, o platesnis visuomenės kontrolės mechanizmas praktikoje neveikia.
„Apie tai, kad tas įsakymas nachaliavu leido dalint kvietimus ir „gydytojams bei inžinieriams“ iš Irako, Somalio ir Ganos – šįsyk neklausiu. Neabejoju, jie tikrai pilna apimtimi kultūrinosi už mūsų Lietuvą ir jos kultūros rėksnius. Tai tiek.“ – rašė V. Matusevičiūtė-Danauskienė.
Paragino prezidentą neprileisti „aušriečių“ prie Kultūros ministerijos
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į dabartinį chaosą valdžioje, rėžė, kad Jo Ekscelencija, siekdamas „apsaugoti valstybę nuo gėdos“ galėtų rinktis kitą kelią – mažumos Vyriausybę[3].
„Tai šiandien bendrame opozicijos kreipimesį į prezidentą ir išsakėme. Paragindami dar kartą neprileisti Nemuno aušros prie Kultūros ministerijos. Bet “ministerijų apsauga” neturi tapti šio rudens politine rungtimi.
Problema glūdi politiniame projekte, kuriam pavojinga patikėti bet kokią ministeriją. Todėl kreipimesi akcentuojame, kad opozicija pasirengusi palaikyti mažumos Vyriausybę svarbiausiais Lietuvai klausimais.“ – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Po klausimo apie Krymą pasitraukė iš pareigų
Vos savaitę išdirbęs kultūros ministru, I. Adomavičius penktadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Politikas teigė traukiantis ne dėl padarytų klaidų, o dėl išorės spaudimo, sukėlusio nesaugumo jausmą šeimai.
Svarbiausiu momentu tapo interviu, kuriame kilo neaiškumų dėl ministro pozicijos Ukrainos ir Krymo klausimais. Nuo paskyrimo pradžios Adomavičius sulaukė kritikos dėl viešų pasisakymų, spaudos konferencijų ir socialiniuose tinkluose skleistų nuomonių, o jo veiklos konkretumas buvo vertinamas kaip nepakankamas.
Premjerė Inga Ruginienė paragino ministrą pasitraukti, akcentuodama klausimų dėl kompetencijos ir viešų pasisakymų rimtumą. Lietuvos socialdemokratų partija sukvietė koalicijos tarybą vertinti ministro veiklą. Trumpa Adomavičiaus kadencija atskleidė įtampą kultūros srityje, susijusią su kompetencija, komunikacija ir politinių sprendimų vertinimu, o pasitraukimas leido kultūros bendruomenei susitelkti į turinį, o ne į ministro asmenybę.
