EŽTT pripažino Misiūno teises pažeistas – priteista 10 tūkst. eurų neturtinės žalos
Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Eimutis Misiūnas patyrė pažeidimą, kai nebuvo galima teisiškai ginčyti prezidento sprendimo jo nepaskirti Vilniaus apylinkės teismo teisėju. Teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą dėl veiksmingos teisės kreiptis į teismą, tačiau atsisakė priteisti Misiūnui 65,1 tūkst. eurų turtinės žalos už neprimokėtą atlyginimo dalį.
Už neturtinę žalą dėl patirto streso Lietuva turi sumokėti 10 tūkst. eurų per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Misiūnas Vilniaus apylinkės teisme dirbo iki 2016 m., vėliau ėjo vidaus reikalų ministro ir krašto apsaugos viceministro pareigas[1].
Pats eksministras kritikavo prezidento veiksmus kaip persekiojimą dėl žodžio laisvės, o EŽTT sprendimas patvirtino, kad nacionaliniuose teismuose jis negalėjo gauti teisinės apsaugos.
Prezidentui nepaskyrus į teisėjus, eksministras pasirinko advokatūros kelią
2023 metais buvęs vidaus reikalų ministras E. Misiūnas nusprendė žengti į advokato karjerą, nes prezidentas Gitanas Nausėda nepalankiai vertino jo grįžimą į teisėjų luomą ir atsisakė paskirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju[2].
Nors Misiūnas turėjo ilgametę patirtį teisėjo pareigose, buvo teigiamai įvertintas Teisėjų tarybos, prezidento sprendimas neleido jam tęsti karjeros šioje srityje, todėl Misiūnas nusprendė ieškoti alternatyvių galimybių teisinėje veikloje.
Dėl nepaskyrimo į teisėjo pareigas jis taip pat bylinėjasi nacionaliniuose teismuose ir kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, siekdamas atlyginti žalą dėl negalėjimo teisiškai ginčyti prezidento sprendimo.
Tokio Prezidentūros atsako Misiūnas teigė nesupratęs
Tačiau dar 2021-aisiais, kai E. Misiūnas nebesulaukė galimybės grįžti į Vilniaus apylinkės teismo teisėjo pareigas, jis teigė nesupratęs tokio Prezidentūros verdikto[3].
Jo Ekscelencija atsisakė jį paskirti, remdamasis „politinio neutralumo principu“. Prezidentūra argumentavo, kad asmenys, kurie paliko teisėjo karjerą dėl politinių pareigų ar dalyvavimo politinėje veikloje, esą neatitinka šio kriterijaus ir negali būti sugrąžinami į teisėjų luomą.
E. Misiūnas pabrėžė, kad tokia nuostata neturi aiškaus teisinio pagrindo Konstitucijoje ar kituose teisės aktuose.
EŽTT pripažino R. Pakso rinkimų draudimą nepagrįstu
Dar 2011 m. EŽTT nusprendė, kad iki gyvos galvos taikytas draudimas Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas ir pažeidė Konvencijos 1-ojo protokolo straipsnį, užtikrinantį teisę į laisvus rinkimus. Teismas pažymėjo, kad nors draudimas atitiko tuometinius Lietuvos įstatymus, nuolatinė sankcija ir galimybės jos apskųsti nebuvimas buvo pernelyg griežti[4].
Po sprendimo R. Paksas vėl galėjo dalyvauti Seimo rinkimuose, o tai iš esmės atvėrė kelią parlamento pirmininko pareigoms ir galimybei pavaduoti prezidentą.
