DELFI.lt publikavo istoriją apie vilnietę mamą, kuri visą vasarą kovojo, kad jos sūnus galėtų mokytis savo rajono mokykloje
Ji verkiančio vaiko akivaizdoje rašė skundus, o savivaldybė tik grasino: jei neregistruosite vaiko į Salininkus – patys būsite kalti.
Vilniaus savivaldybė taip teisina tvarką, pagal kurią prioritetas patekti į savo rajono mokyklą teikiamas tiems, kurie dvejus metus deklaruoti tuo pačiu adresu. Mieste, kuriame daugybė šeimų nuomojasi būstą, kuriame gyvenamoji vieta nuolat kinta, toks reikalavimas turi socialinio neteisingumo požymių.
Skaudžiausia šioje istorijoje yra pati vaiko situacija
Gerai besimokantis berniukas turi verkdamas klausti savo tėvų, kodėl jis negali mokytis kartu su savo draugais.
Vilnius jau gerą dešimtmetį žino, kad Pilaitė, Pašilaičiai, Šnipiškės plečiasi ir žada planuoti mokyklų tinklą kompleksiškai. Bet tuo pačiu metu šeimos kovoja dėl vietos mokyklose ir klasėse.
Kol mokyklų tinklo planavimas bus priklausomas nuo politinių ciklų, o ne nuo realaus demografinio poreikio, tol vaikai Vilniuje toliau bus priversti keltis 6 ryto, kad per spūstis pasiektų „paskirtą“ mokyklą.
Kaip norėtųsi tokios švietimo sistemos sostinėje, kuri matytų vaiką, o ne adresą
„Kryžiaus keliai dėl vietos mokykloje“ – tai jau ne hiperbolė, o labiau švietimo portretas.
Kad tokių istorijų nebekiltų, Vilniui reikia pereiti prie realaus švietimo planavimo. Reiktų pakeisti dvejų metų deklaracijos kriterijų į faktinio gyvenimo principą, leidžiant šeimoms įrodyti, kad jos tikrai gyvena konkrečiame rajone, net jei neseniai persikėlė. Antra, reikėtų įvesti pereinamąjį laikotarpį sparčiai augančiuose mikrorajonuose, kad naujakuriai nebūtų baudžiami už miesto plėtrą. Trečia, savivaldybė turi ne teisintis, o prognozuoti: viešai skelbti, kur ir kiek bus statoma naujų mokyklų.
Dabar nauji daugiabučiai kyla greičiau nei mokyklos.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
