Vėgėlė siūlo baudžiamąją atsakomybę už viešus grasinimus ir smurto kurstymą internete
Seimo narys Ignas Vėgėlė siūlo pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad už viešus grasinimus ar smurto kurstymą, daromą pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Jeigu Seimas pritars iniciatyvai, už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, taip pat už žmogaus terorizavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų[1].
„Siūlau kriminalizuoti veiką, kai asmuo per visuomenės informavimo priemones viešai grasina nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, ragina tai padaryti arba kursto smurtauti. Tokia itin pavojinga veika šiuo metu nėra baudžiama pagal baudžiamąsias teisės normas, todėl egzistuoja aiški spraga“, – sako I. Vėgėlė.
Politiko teigimu, vieši grasinimai ar smurto kurstymas daro didelę žalą ne tik konkretaus asmens saugumui, bet ir visos visuomenės rimčiai. Dabar atsakomybė už grasinimus taikoma tik tuomet, kai yra pagrįsta tikimybė, kad grasinantis asmuo gali įgyvendinti savo ketinimus.
Neapykantos kurstytojams – griežtesnė atsakomybė
I. Vėgėlė taip pat siūlo padidinti maksimalią bausmę už neapykantos kurstymą prieš tautines, religines ar kitas žmonių grupes – nuo trejų iki ketverių metų laisvės atėmimo.
„Šios veikos pasižymi sisteminiu, neretai ideologiniu pobūdžiu, yra orientuotos į visuomenės narių skaldymą, neapykantos skatinimą ir socialinės tvarkos destabilizavimą. Pastaraisiais metais šios veikos vis dažniau realizuojamos pasitelkiant skaitmeninius kanalus ir turi plačią auditoriją. Jas būtina priskirti apysunkiams nusikaltimams (…) ir dėl to, kad jie skatina įvykdyti kitus sunkius ir itin sunkius nusikaltimus, susijusius su žmogaus gyvybe ir sveikata“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Anot parlamentaro, teisinėje sistemoje būtina užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą, ypač viešojoje erdvėje ir skaitmeninėje komunikacijoje. Šiais technologijų laikais internetas, socialinės medijos ir panašūs kanalai yra naudojami neapykantos kurstymui.
„Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, saviraiškos laisvės įgyvendinimas internete turi būti vertinamas kompleksiškai – pripažįstant tiek šios erdvės reikšmingą indėlį į demokratinę visuomenę, tiek jos keliamas rizikas. Nors internetas suteikia precedento neturinčias galimybes skleisti informaciją ir dalyvauti viešajame diskurse, EŽTT aiškiai pažymėjo, kad šią erdvę lydi padidinta grėsmė žmogaus teisėms, nes neteisėtas turinys, įskaitant smurtą skatinančius ar neapykantą kurstančius pasisakymus, gali būti paskleistas itin greitai ir plačiai“, – pabrėžia I. Vėgėlė.
Bausmės drąsuoliams padėtų išvengti tragedijos
Politikas įsitikinęs, kad grasinimai ir neapykantos kurstymas viešojoje erdvėje ar socialiniuose tinkluose gali virsti realiais išpuoliais, todėl būtina užkirsti tam kelią dar ankstyvoje stadijoje.
„Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje žodinė agresija, skleidžiama per socialinius tinklus, naujienų portalus ar kitas masinio pasiekiamumo priemones, pasiekia itin plačią auditoriją, formuoja agresyvias nuotaikas visuomenėje, skatina tiesioginę agresiją ir kitų nusikaltimų darymą. Tragedijos, kuriose panaudojami ginklai ar kitos smurtinės priemonės, dažnai prasideda nuo žodinių grasinimų, šmeižto, neapykantos. (…) Siūlomu teisiniu reguliavimu, aiškiai draudžiančiu tokias veikas ir griežtinančiu atsakomybę už jas, siekiama užkirsti kelią smurtui dar iki jam įvykstant“, – teigia I. Vėgėlė.
Jis taip pat pažymi, kad sprendimui įtakos turėjo ir tragiški įvykiai JAV, kai šių metų rugsėjį buvo nušautas dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Charlie Kirkas. Po jo mirties internete buvo ir gedima ir švenčiama. Tai vienas įvykis, kuris nustambėjo plačiau, bet tokie smurto išpuoliai tiek internete tiek realybėje kartojasi kasdien.
Parlamentaras įsitikinęs, kad laiku priimtos įstatymo pataisos gali padėti sustabdyti grasinimus ir agresiją dar prieš jiems virstant tikromis tragedijomis.
