UAB „Nevda“ dominuoja savivaldybių IT rinkoje
Lietuvos savivaldybių IT sektorius atsidūrė po skandalo skraiste – viena įmonė, UAB „Nevda“, praktiškai monopolizavo svarbiausių savivaldybių IT sistemų tiekimą.
Pagal pilietinės iniciatyvos „Viešpirkiai“ tyrimą, savivaldybės ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 30 mln. eurų „Nevda“ produktams, dar apie 15 mln. eurų buvo išleista nacionalinio lygmens įstaigose. Iš viso tai reiškia, kad daugiau nei 45 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų patenka į vienos įmonės rankas už uždarą kodo IT sprendimų tiekimą[1].
„Remdamiesi viešai prieinamais duomenimis atlikome milžiniškos pirkimų istorijos analizę ir nustatėme, kad UAB „Nevda“ programiniams produktams ir paslaugoms buvo išleista 30 mln. eurų savivaldybių lygmens ir dar apie 15 mln. eurų nacionalinio lygmens įstaigose.
Manome, kad decentralizuoti savivaldybių IT pirkimai padidina išlaidas savivaldybėms būtinoms informacinėms sistemoms bei sukelia nacionalinio lygio grėsmes dėl priklausomybės nuo konkretaus tiekėjo, uždaro kodo sprendimų ir savivaldybių kertinių IT sistemų diegimo nevieningai prižiūrimoje IT infrastruktūroje“, – rašoma pilietinės iniciatyvos ataskaitoje.
Savivaldybių IT sistemos „įkalintos“ – jų negalima nei keisti, nei modernizuoti
Kaip rašoma ataskaitoje, UAB „Nevda“ tiekia savivaldybėms pilną spektrą informacinių sistemų, įskaitant dokumentų valdymo sistemą KONTORA, viešųjų pirkimų sistemas VIPIS ir DEKA PIRKIMAI, finansų ir apskaitos sistemą FVAS / BIUDŽETAS VS, strateginio planavimo sistemą STRATEGINIS PLANAVIMAS, socialinės paramos skyrimo sistemą PARAMA bei personalo valdymo sistemą DEKA PERSONALAS.
Dauguma šių sprendimų yra uždaro kodo, todėl kitos įmonės negali siūlyti alternatyvų ar modernizuoti esamas sistemas. Savivaldybės tampa priklausomos nuo vieno tiekėjo, o tai kelia grėsmę tiek efektyvumui, tiek duomenų saugumui.
Lietuvoje veikia 60 savivaldybių su 2 845 pavaldžiomis įstaigomis, įskaitant švietimo, socialinės rūpybos ir infrastruktūros padalinius. Nepaisant to, kad dauguma įstaigų turi panašius IT poreikius, kiekviena savivaldybė vykdo savo atskirus IT pirkimus, rengia individualius konkursus ir valdo atskirą IT infrastruktūrą. Tai didina išlaidas, mažina efektyvumą ir suteikia UAB „Nevda“ dar didesnę galią diktuoti rinkos taisykles.
Iniciatyvos autorius nustebino LSA (ne)veiksmai
Dar labiau skandalingas esą yra Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) neveiklumas. Asociacija turėjo Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK), kuris turėjo koordinuoti savivaldybių IT sprendimus, tačiau komitetas neturėjo jokios realios įtakos. Jo veiklos ataskaitų už 2024–2025 metus nėra, o tai reiškia visišką neveiklumą.
Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ siūlo sprendimus: centralizuoti IT pirkimų valdymą, skatinti atviro kodo sprendimus ir aktyviau įtraukti LSA. Tik tai esą galėtų sumažinti monopolijos grėsmę, pagerinti efektyvumą ir užtikrinti skaidrumą.
Kol kas Lietuvos savivaldybių IT sektorius – vienos įmonės dominavimas, neveikli reguliavimo institucija ir milijoninės išlaidos mokesčių mokėtojams, keliančios rimtų klausimų apie atsakomybę ir efektyvų pinigų panaudojimą.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į LSA, siekiant išsiaiškinti, kodėl iki šiol nėra imtasi konkrečių veiksmų dėl šios situacijos. Gavę atsakymą, tekstą papildysime.
UAB „Nevda“ kasmet laimi kone tūkstantį viešųjų pirkimų
Remiantis viešai prieinamais Rekvizitai.lt duomenimis, įmonei UAB „Nevda“, kurioje šiuo metu dirba 79 asmenys, vadovauja Virgilijus Stonkus[2].
Šių metų rugpjūčio duomenimis, vidutinis atlyginimas čia siekia 4 419,17 eurus, o 2024 m. pardavimo pajamos siekė net 5 430 973 eurus.
Dar įdomiau, kad įmonė nuolat laimi viešuosiuose pirkimuose – ir kasmet konkursų laimi vis daugiau. Štai dar 2021 metais buvo laimėti 223 konkursai, 2022-aisiais – net 870, 2023-aisiais – 981, 2024 m. – 953, o šiemet UAB „Nevda“ laimėjo 569 viešuosius pirkimus.
Įmonės pajamos kasmet taip pat tik auga – dar 2021-aisiais grynasis pelnas siekė 247 435 eurus, o jau 2024 m. – 942 588 Eur.
