Kauno butų kainos šovė į viršų: metinis augimas viršijo 10 % ribą
Po kelerius metus trukusios stagnacijos Lietuvos būsto rinka išgyvena akivaizdų suaktyvėjimą. 2025 metų rugpjūtį butų kainos penkiuose didžiausiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) vidutiniškai augo 1,1 proc., o metinis kainų prieaugis siekė net 8,2 proc.
Tokie duomenys skelbiami „Ober-Haus“ sudarytame Lietuvos butų kainų indekse (OHBI). Ypač išsiskiria Kaunas, kuriame metinis augimas jau viršijo 10 proc., o Panevėžyje ir Šiauliuose fiksuoti didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai – atitinkamai 1,8 ir 1,5 proc.[1]
Vilniuje kvadratinio metro kaina rugpjūtį pasiekė 2 813 eurų, o Kaune – beveik 2 000 eurų. Kainų augimas matomas visose rinkos segmentuose, ir šią tendenciją palaiko tiek padidėjusi paklausa, tiek sugrįžusios palankesnės būsto paskolų sąlygos.
Vidutinė naujai išduodamų paskolų palūkanų norma liepą siekė 3,64 proc., o paskolų apimtys pirmą kartą istorijoje peržengė 300 mln. eurų per mėnesį ribą. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 m. rugpjūtį šalyje buvo sudaryta 15 proc. daugiau butų ir namų pirkimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kainos didesnės, nei gyventojai apskritai gali uždirbti?
Tačiau tokia dinamika kelia ir iššūkių – kainų augimas sparčiai artėja prie gyventojų darbo užmokesčio augimo, o kai kuriais atvejais ir lenkia. Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, ši tendencija verčia pirkėjus peržiūrėti savo lūkesčius: vis dažniau dairomasi į pigesnius ar žemesnės kokybės būstus.
Tai ypač aktualu tiems, kurių pajamos stagnuoja arba kyla lėčiau nei būsto kainos, o noras įsigyti nuosavą būstą – išlieka.
Rinkos aktyvumas ir kylančios kainos rodo, kad būsto pirkėjai ne tik grįžta į rinką, bet ir stengiasi įsigyti būstą dabar, kol palūkanos dar palyginti žemos, o kainos – nors ir augančios – dar nepasiekė naujų rekordų. Toks vartotojų elgesys gali lemti tolesnį rinkos įkaitimą artimiausiais mėnesiais, ypač jei ekonominės sąlygos išliks palankios.
Kaip keitėsi būstų kainos per metus Lietuvos miestuose?
Remiantis „Ober-Haus“ pateikiama sistema, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2025 m. rugpjūčio, NT kainos penkiuose Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bendrai pakilo per 8,2 proc.
Sostinėje Vilniuje buvo fiksuotas 7,4 proc. kainos prieaugis, Kaune – net 10,5 proc., Klaipėdoje – 8,2 proc., Šiauliuose – 8,4 proc. bei Panevėžyje 9,6 proc.
Tuo tarpu lyginant su COVID-19 pandemijos laikotarpio pradžia 2021 m. sausį su šių metų rugpjūčio mėnesiu, kainų skirtumas per visus didmiesčius siekė net +62,1 proc. Sparčiausiai augo NT kainos Vilniuje ir Kaune – net po 61,4 proc.
Nuo ateinančių metų NT vertės Lietuvoje šauna į viršų
Registrų centras paskelbė atnaujintas nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes, kurios įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Iki tol dar bus taikomos senosios sumos, tačiau gyventojai jau dabar gali pasitikrinti savo turto vertę internetu.
Per pastaruosius penkerius metus NT kainos Lietuvoje šoktelėjo itin sparčiai – statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 90 proc., o bendrai įvertinti 6,3 mln. objektų dabar verti beveik 196 mlrd. eurų. Labiausiai brango butai Palangoje, Kaune ir Birštone, o gyvenamieji namai – Neringoje, Kauno mieste, Klaipėdos rajone bei Birštone.
Kitų statinių kainos taip pat augo – sporto ir poilsio pastatai pabrango daugiau nei dvigubai, garažai – 90 proc., administraciniai ir gydymo pastatai – beveik 87 proc., sodų nameliai – 62 proc. Prie augimo prisidėjo didėjanti paklausa, augančios gyventojų pajamos, infliacija, statybų kaštai ir palankios paskolų sąlygos.
Nuo 2026 m. įsigalios ir nauja NT mokesčio tvarka, palankesnė pagrindinio būsto savininkams. Vienam žmogui bus taikomas 450 tūkst. eurų slenkstis pagrindiniam būstui, o antriesiems ir kitiems objektams – tik 50 tūkst. eurų. Mokestis bus skaičiuojamas tik nuo sumos, viršijančios šias ribas, o tarifą savivaldybės nustatys pačios – nuo 0,1 iki 1 proc.
Dauguma turinčių vieną būstą mokesčio nemokės arba jis bus simbolinis, tačiau daug NT sukaupusiems savininkams prievolės didės. Registrų centras ragina nelaukti ir pasitikrinti savo turto vertę, taip pat aktyviai dalyvauti viešuose svarstymuose, kuriuose galima teikti pastabas dėl vertinimo rezultatų.
