Vilniaus biurai ir prekybos centrai per penkmetį pabrango beveik dvigubai
Vilniaus verslo ir prekybos centrų nekilnojamojo turto vertė per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo – kai kurių objektų vertė padidėjo net daugiau nei dvigubai. Registrų centro atliktas perskaičiavimas parodė, kad vidutinis vertės augimas svyruoja nuo 71 iki 94 procentų, skelbia „Verslo žinios“.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus praneša, kad šiuo metu vyksta viešas masinio vertinimo svarstymas, kurio metu visuomenė ir savivaldybės gali pateikti pastabas dėl naujų rinkos vertinimų. NT ekspertas Saulius Vagonis teigia, kad anksčiau komercinių objektų vertės dažnai buvo nepakankamai įvertintos, o dabar artėja prie realios rinkos situacijos[1].
Šiuo metu Vilniuje komerciniam nekilnojamajam turtui taikomas 1 proc. mokestis, o Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų mokesčio tarifai svyruos nuo 0,5 iki 3 procentų – konkretų tarifą nustatys savivaldybės.
NT mokesčiai šoktels: kai kurių būstų vertė padidėjo daugiau nei dvigubai
Nuo 2026 metų Lietuvos gyventojai nekilnojamojo turto (NT) mokesčius skaičiuos pagal gerokai išaugusias Registrų centro paskelbtas naujas vidutines rinkos vertes.
Didmiesčiuose būstai, namai ir kiti objektai per penkerius metus pabrango vidutiniškai apie 90 proc., o kai kur – net iki 120 proc. Įspūdingi pokyčiai fiksuoti Palangoje, Kaune, Neringoje bei Birštone, kur kai kurie objektai vertėje išaugo dvigubai ar net pustrečio karto. Pavyzdžiui, vieno gyventojo turtas iš 36 tūkst. eurų vertės peršoko į 78 tūkst., o kito – iš 170 tūkst. eurų išaugo iki 346 tūkst.
Registrų centras primena, kad naujosios mokestinės vertės bus taikomos nuo 2026 m. sausio, o mokėti reikės iki 2027 m. vasario 15 d. Iki tol gyventojai raginami tikrinti savo NT vertes internetu ir, jei kyla klausimų ar abejonių, dalyvauti viešuose svarstymuose Registrų centro padaliniuose.
Be to, keičiasi ir pati NT apmokestinimo tvarka – pagrindiniam būstui taikomas 450 tūkst. eurų neapmokestinamas slenkstis, antriems ir kitiems – 50 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vienintelio būsto savininkai dažniausiai išvengs mokesčių, o turintys daugiau turto – susimokės pagal realias, ženkliai padidėjusias vertes.
Ekonominės klasės būstai Vilniuje brangsta greičiau nei prestižiniai: paklausa muša rekordus
Vilniuje ekonominės klasės būstų kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo itin sparčiai – vidutiniškai apie 11 proc., o kai kuriais atvejais net 30 proc. Šiandien kvadratinio metro kaina šiame segmente siekia apie 3 tūkst. eurų su daline apdaila, t. y. daugiau nei 2019 m. kainavo prestižinis būstas[2].
Ekspertai šį augimą aiškina keliais veiksniais: milžiniška paklausa, bankų palankumu šio segmento pirkėjams bei plėtojamų projektų gausa – šiuo metu pusė visų statomų naujų butų Vilniuje yra ekonominės klasės.
Be to, nors terminas „ekonominė“ siejamas su paprastesne kokybe, visi nauji projektai privalo atitikti aukščiausius energetinius ir statybos standartus, todėl realūs skirtumai tarp klasių dažnai yra ne kokybiniai, o geografiniai – pigesni butai statomi miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Fabijoniškės ar Pilaitė.
Alternatyva gyvenimui mieste dažnai įvardijama periferija – tokie miestai kaip Vievis, Širvintos ar Elektrėnai, tačiau praktikoje tai neveikia. Pasak NT ekspertų, šiose vietovėse trūksta naujos statybos pasiūlos, o pirkėjų susidomėjimas mažas.
Be to, tokie projektai ten vystytojams finansiškai rizikingi – pardavimai lėti, o laikas, reikalingas investicijoms atgauti, per ilgas. Pirkėjai taip pat nėra linkę rinktis gyvenimo už miesto ribų, nebent turi asmeninių ryšių su konkrečia vietove. Dėl šių priežasčių, nepaisant kainų augimo, ekonominės klasės būstai Vilniuje išlieka populiariausiu ir labiausiai įperkamų segmentų.
Butas senos statybos name tolygu prakeiksmui?
Tuo tarpu ne paslaptis, kad NT objektai senos statybos daugiabučiuose dažniausiai kainuoja pigiau nei naujos – tokia tendencija pastebima didmiesčiuose. Ir, nors dar prieš keletą metų buvo gana populiari praktika įsigyti seną ir neremontuotą būstą už gana žemą rinkos kainą bei jį sutvarkyti kapitaliai – ir, arba jame gyventi, arba – parduoti, dabar šios tendencijos, panašu, gali pasikeisti.
Štai vienoje renovacijos meistrų grupėje pasiteiravus, kokios kainos vyrauja norint atlikti 50 kv. m. senos statybos buto kapitalinį remontą, buvo atsakyta, kad su darbais ir medžiagomis „startas“ nuo 30 tūkst. eurų. Tiesa, nurodyta suma – be baldų. Ir tai tik remonto kaina.
Specialistai taip pat teigė, kad šiuo atveju būtų daug pigiau įsirenginėti naują būstą nei bandyti „prikelti“ naujam gyvenimui senąjį – tad rinkos kainos esą kiek iškreipia realią situaciją.
Gyventojai dalinosi savo patirtimi kai kurie už tokio buto remontą ir po 40 tūkst. eurų pakloję ir tai be baldų – tačiau, ar tokia investicija apskritai kada nors atsiperka? Turint omenyje, kad butas – senos statybos name, kuriam kažkada reikės renovacijos. O tada norint šį parduoti ar išnuomoti gali tekti susitaikyti ir su „minusu“.
Štai pasižvalgius NT objektų skelbimų Kaune, remonto reikalaujantį tokios pat kvadratūros būstą Šilainiuose galima įsigyti už nei daug, nei mažai – 130 tūkst. eurų.
Tačiau galima rasti ir paprastesnių variantų – kitas tokios pačios kvadratūros butas, irgi Šilainiuose ir taip pat reikalaujantis remonto, įkainotas 89 tūkst. eurų.
Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškant 2-jų kambarių, 50 kv. m. kvadratūros buto Šilainiuose, buvo vos 3 skelbimai.
Visgi, vienas jų – 2017 m. statybos kotedže. Staigaus remonto nereikalaujantis, bet jei tokio prireiks – tai kosmetinio. Kaina už tokį būstą – 162 tūkst. eurų.
