JAV „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai yra mažai tikėtinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sočio forume įspėjo, kad JAV Tomahawk tipo sparnuotųjų raketų tiekimas Ukrainai paskatintų „visiškai naują eskalavimo lygį“, įskaitant santykius tarp Maskvos ir Vašingtono. Jis pareiškė, kad tokie ginklai nepakoreguotų situacijos mūšio lauke, kuriame, pasak jo, Rusijos kariuomenė daro lėtą, bet tvirtą pažangą[1].
Tuo tarpu keli JAV pareigūnai ir šaltiniai Reuters pranešė, jog D. Trumpo administracijos noras perduoti Tomahawk raketas Ukrainai gali būti neįgyvendinamas, nes esamos atsargos jau skirtos JAV karo laivynui ir kitoms reikmėms. Pasak jų, nors JAV gali leisti Europos sąjungininkams įsigyti ilgą nuotolį turinčius ginklus ir perduoti juos Kyjivui, būtent Tomahawks yra mažai tikėtini dėl 2 500 km (1 550 mylių) nuotolio ir logistikos sudėtingumo, todėl apsvarstomos kitos, trumpesnio nuotolio alternatyvos.
Keletas žiniasklaidos pranešimų nurodo, kad JAV ketina suteikti Ukrainai žvalgybos duomenis apie ilgų nuotolių energetinės infrastruktūros taikinius giliai Rusijos teritorijoje, kas žymėtų reikšmingą Baltųjų rūmų paramos pasikeitimą Kyjivui. Žurnalistai Dan Sabbagh ir Andrew Roth rašo, kad tai būtų pirmasis konkretus politikos pokytis po Donaldo Trumpo viešų komentarų rugsėjo pabaigoje, kad Ukraina galėtų susigrąžinti visą Rusijos okupuotą teritoriją[2].
V. Zelenskis įspėjo apie Rusijos ketinimus eskaluoti ir kvietė Europą bendradarbiauti gynyboje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje vykusiame 45 Europos lyderių susitikime perspėjo, kad pastarieji dronų incidentai rodo Maskvos siekį „eskaluoti“ savo agresiją ir bandymą „sugriauti Vakarus ir Europą“. Jis pažymėjo, kad Kijevas yra pasirengęs dalytis karo patirtimi, padedančia kovoti su šia grėsme, ir įspėjo: „Jei rusai išdrįs paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali įvykti bet kur.“
Tuo pat metu Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Maskva atidžiai stebi „didėjanti Europos militarizacija“ ir neignoruos vykstančių procesų: „Mes paprasčiausiai negalime ignoruoti to, kas vyksta. Neturime teisės taip elgtis dėl savo saugumo priežasčių.“ Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos kontržingsnių „ilgai laukti nereiks.“
Politiniame fone suintensyvėjus diskusijoms apie ginklų tiekimą, JAV viceprezidentas JD Vance nurodė, kad Vašingtonas svarsto Ukrainos prašymą gauti ilgų nuotolių Tomahawk raketas, galinčias paveikti taikinius giliai Rusijoje. Tuo tarpu JAV pareigūnai pabrėžia, kad trūkumo Tomahawk ginklų smarkiai nėra, tačiau daug jų yra rezervuoti karinėms operacijoms, o tiekimo galimybės ribotos.
Be to, sukurta nauja finansavimo priemonė Prioritized Ukraine Requirements List (PURL), kuri, bendradarbiaujant JAV ir sąjungininkams, turi užtikrinti Kyjivo aprūpinimą naujais ginklais bei perkelti atsargas iš JAV sandėlių naudojant NATO šalių lėšas.
Karo pasekmės tęsiasi tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje
Žiniasklaidoje pranešama apie kelių sričių padėtį Ukrainoje: geležinkelių ir energetikos tarnybos palaipsniui atkūrė elektros tiekimą šiaurinėje šalies dalyje po vakaro atakų; Svyrydenko pranešė Telegram kanale, jog visą elektros tiekimą atstatė dvi Sumų srities zonavos, o gretimame Černigovo regione daugiau nei 300 tūkstančių vartotojų laikinai liko be elektros, tačiau darbai remontuojant tęsiasi.
Kovoje ir derybose taip pat vyko belaisvių mainai: Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė šimtais karo belaisvių. V. Zelenskis pranešė, kad namo pargabenta 185 karo tarnybos personalo, dauguma jų buvę rusų nelaisvėje nuo 2022 metų, ir 20 civilių; tuo metu Rusijos gynybos ministerija taip pat nurodė 185 savo kariškius ir 20 civilių, sugrąžintų į tėvynę. Nuo karo pradžios, pasak V. Zelenskis, daugiau nei 7 000 ukrainiečių jau sugrįžo namo.
Vidaus politikoje Rusijoje liberalios opozicinės Yabloko partijos vicepirmininkas Maxim Kruglov, 38 metų, buvo kaltinamas melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimu ir gali būti nuteistas iki dešimties metų kalėjimo. Kruglov, buvęs Maskvos miesto įstatymų leidybos narys, iš stiklinės teismo narvo pareiškė, kad kaltinimas yra „absurdiškas“ ir jis nekelia grėsmės visuomenei. Jo advokatė teigė, kad kaltinimas susijęs su dviem 2022 metų pranešimais Telegram ir kad klientas patyrė griežtą naktinį tardymą bei namų kratą.
Gynybinės pajėgos ir tiekimo grandinės klausimai — nuo raketų atsargų ir gamybos apimčių iki logistikos bei politinių pasekmių — išlieka kertiniu elementu. Pagal Pentagono biudžeto duomenis, JAV laivynas iki šiol įsigijo 8 959 Tomahawk raketas, vidutine kaina apie 1,3 mln. USD už vienetą; pastaraisiais metais gamyba svyravo nuo 55 iki 90 vienetų per metus, o 2026 m. planuojama įsigyti 57 vnt. Tiekimo sprendimai ir toliau turės reikšmingų pasekmių tiek karo lauko dinamikai, tiek diplomatinėms santykių gairėms tarp Maskvos ir Vakarų.
