Biometriniai patikrinimai pakeis pasų antspaudus visose Šengeno zonos šalyse
Nuo 2025 metų spalio 12 dienos Europos Sąjunga pradeda diegti bendrą Atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), kuri iš esmės pakeis sienų kirtimo tvarką 29 valstybėse, daugiausia Šengeno zonoje. Nuo šiol vietoje rankiniu būdu dedamų pasų antspaudų bus renkami biometriniai duomenys – pirštų atspaudai ir veido atvaizdai, o kiekvienas trečiųjų šalių piliečio įvažiavimas ir išvykimas bus registruojamas skaitmeniniu būdu[1].
Naujovė taikoma visiems ne ES piliečiams, atvykstantiems trumpalaikiam – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį – vizitui į tokias šalis kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Graikija, Šveicarija ir kitas populiarias kelionių kryptis. Oficialus tikslas – didesnis saugumas, greitesnės procedūros ir efektyvesnis neteisėto buvimo kontrolės mechanizmas, nors kartu tai reiškia ir fizinių pasų antspaudų, naudojamų kaip kelionių suvenyrai, pabaigą.
Registracija vyks automatiniuose kioskuose, o pereinamuoju laikotarpiu galios dviguba tvarka
Pirmą kartą kirsdami Šengeno išorinę sieną keliautojai iš daugumos ne ES valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, turės pateikti biometriją skenuojant pasą. Oro uostuose registracija bus atliekama atvykus, o keliaujantiems per Doverio uostą, „Eurostar“ traukinių terminalus ar „Eurotunnel“ automobilių keltus – dar prieš išvykstant.
Specialiuose kioskuose keleiviai nuskaitys pasą, pateiks pirštų atspaudus ir veido nuotrauką, taip pat atsakys į kelis klausimus apie kelionės tikslą ir finansinius išteklius. Vaikams iki 12 metų pirštų atspaudų duoti nereikės. Visas procesas bus kartojamas tik kas trejus metus, o vėlesni patikrinimai bus atliekami automatiškai naudojant veido atpažinimą.
Sistema bus diegiama palaipsniui per šešis mėnesius. Doverio uoste nuo spalio 12 dienos ja pradės naudotis autobusų keleiviai, kitų transporto rūšių srautai prisijungs lapkritį. „Eurostar“ terminaluose pradžioje EES naudosis tik ribotas verslo keliautojų skaičius, „Eurotunnel“ iš anksto įrengė šimtus kioskų abiejose Lamanšo pusėse.
Nacionalinės institucijos išlaiko galimybę laikinai grįžti prie senosios antspaudų tvarkos, jei susiformuos ilgos eilės. Iki 2026 metų balandžio 10 dienos EES turėtų veikti visuose Šengeno pasienio punktuose.
Estija tampa lydere, o kitos šalys vejasi
Europos išorės veiksmų tarnybos duomenimis, vienintelė valstybė, pasiruošusi taikyti sistemą visuose kontrolės punktuose nuo pirmos dienos, yra Estija. EES bus įdiegta Talino oro uoste, pagrindiniuose jūrų uostuose ir pasienio perėjose su Rusija[2].
Išimtis daroma tik nedideliame žvyrkelyje tarp dviejų kaimų, kirtimo metu kertančiame Rusijos teritoriją, tačiau juo važiuoti gali tik nestojantys dviratininkai ir motociklininkai. Estijos pasirengimą iš dalies lėmė tai, kad Taline įsikūrusi ES agentūra eu-LISA, atsakinga už didelio masto IT sistemų valdymą.
Kitų valstybių pasirengimas labai nevienodas. Vokietija pradžioje turės tik vieną EES patikros punktą Diuseldorfo oro uoste, Liuksemburgui tereikia aprūpinti vienintelį išorinį pasienį – Findelio oro uostą. Pereinamuoju laikotarpiu dalis keliautojų patirs „dvejopą biurokratiją“, nes jų duomenys bus renkami tiek EES sistema, tiek vis dar dedant antspaudus.
EES taps pagrindu kitai planuojamai naujovei – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai ETIAS, pagal kurią vizos nereikalaujantys trečiųjų šalių piliečiai prieš kelionę turės internetu gauti leidimą. ETIAS turėtų pradėti veikti 2026 metų pabaigoje, jo kaina sieks 20 eurų ir galios trejus metus.
Pasak institucijų, abiejų sistemų tikslas – mažinti tapatybės klastojimo, nelegalaus pasilikimo riziką ir suteikti aiškesnį vaizdą apie faktinius įvažiavimus ir išvykimus. Keliautojams tai reikš papildomą registraciją pirmą kartą, bet sklandesnį judėjimą ateityje.
