„MG Baltic“ byloje nuteisti ne visi jos dalyviai?
Šiuo metu įkalinimo bausmę atliekantis pagrindinis bylos „MG Baltic“ dalyvis Eligijus Masiulis ryžosi atviram pokalbiui su dienraščiu Tv3.lt, kuriame atvirai papasakojo savo ir „MG Baltic“ istoriją. Visgi, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas nesibodėjo paminėti ir dabartinio TS-LKD lyderio L. Kasčiūno pavardės.
Laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ E. Masiulis svarstė, ar visi istorinės „MG Baltic“ bylos dalyviai buvo nuteisti po lygiai. E. Masiulis teigia, kad, jo manymu, ir kai kurie konservatorių atstovai turėjo būti vertinami griežčiau[1].
Anot jo, papuolus į „teisėsaugos girnas“, norisi, kad teisingumo standartai visiems būtų lygūs, tačiau iš visų trijų politinių partijų, įskaitant Darbo partiją, Liberalų sąjūdį bei konservatorius, galiausiai, prokuroro sprendimu, konservatorių atstovams kaltinimai nebuvo pateikti – jie liko tik liudytojais, o teisėsauga nenustatė jų baudžiamosios atsakomybės.
„(…) Jeigu žiūrėtume preciziškai pagal vienodą standartą, tai kuo Gintaro Steponavičiaus nuteisimas skiriasi nuo Lauryno Kasčiūno nenuteisimo? Aš nesuprantu, nes visos aplinkybės yra tos pačios – irgi yra parama įstaigai suteikta, tiek G. Steponavičiaus fondui, tiek tuometinei L. Kasčiūno organizacijai. (…) Skirtumėlis gal tik tas, kad L. Kasčiūnas nebuvo Seimo narys, jis buvo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas“, – kalbėjo E. Masiulis.
Kasčiūno vaidmuo liko „MG Baltic“ bylos šešėlyje
L. Kasčiūnas „MG Baltic“ byloje figūravo ne kaip kaltinamasis, bet kaip vienas iš epizodinių veikėjų, susijusių su koncerno bandymais daryti įtaką sprendimų priėmėjams. 2015 m. koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, siekdamas palankių pataisų Vartojimo kredito įstatymui, kreipėsi į įvairių partijų atstovus, tarp jų – ir Kasčiūną, tuo metu dirbusį Seimo pirmininkės Irenos Degutienės padėjėju[2].
Jis esą perdavė Kurlianskio prašymą dėl politinės paramos įstatymo projektui, tačiau Degutienė šio siūlymo nepalaikė.
Tą patį laikotarpį Valstybingumo ir tradicijų studijų centras, kurio valdyboje dirbo Kasčiūnas, gavo 5 tūkst. eurų paramą iš „MG Baltic“. Nors formalaus ryšio tarp šių įvykių teisėsauga nenustatė ir Kasčiūnas liko tik liudytoju, visuomenė netruko pradėti diskutuoti apie galimą netiesioginį ryšį su koncerno įtakos tinklu.
Kasčiūnas: „Tai – nesusipratimas“
Seimo narys L. Kasčiūnas 2015 m. susitiko su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuris prašė jo perduoti klausimą tuometinei Seimo vicepirmininkei I. Degutienei dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisos[3].
Kasčiūnas teigė, kad jokių interesų neįtarė ir tik pasiteiravo kolegės nuomonės. Vis dėlto, liudydama pareigūnams, Degutienė teigė, jog Kasčiūnas buvo užsiminęs, kad tai daro mainais į paramą – šis pareiškimas teisme tapo dideliu netikėtumu pačiam politikui, kuris viską vadino nesusipratimu.
Bylos medžiagoje užfiksuota, kad netrukus po šio pokalbio su Kurlianskiu, „MG Baltic“ koncernas skyrė 5 tūkst. eurų paramą Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui, kurio valdyboje dirbo ir pats Kasčiūnas. Nors jis tikina, kad dėl paramos nesikreipė, apklausų protokolai rodo priešingai – minima galimybė, kad paramos siūlymas galėjo būti susijęs su įstatymo palaikymu.
Dėl šio ryšio konservatorių partija buvo sustabdžiusi Kasčiūno narystę metams, o pats politikas tikino, kad elgėsi skaidriai ir jokios kaltės nejaučia.
Bylos nuteistieji – gyvena beveik laisvai
Eligijus Masiulis, Vytautas Gapšys ir Raimondas Kurlianskis, nuteisti už politinę korupciją „MG Baltic“ byloje, dabar atlieka bausmes atviro tipo režimu. Tai leidžia jiems dirbti už kalėjimo ribų ir kiekvieną savaitgalį grįžti į namus.
Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys pabrėžia, kad toks režimas nėra privilegija, o įstatymų numatyta priemonė siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai reintegruotis į visuomenę. V. Gapšys aktyviai planuoja projektus dirbtinio intelekto ir teisės srityje, o E. Masiulis jau gyvena pagal atviro režimo tvarką, dirba Kaune, rašo knygą apie politinius užkulisius ir pasakoja apie savo kasdienybę kalėjimo patalpose.
Tuo tarpu R. Kurlianskio teisiniai ginčai tęsiasi – neseniai teismas atmetė jo ieškinį dėl įžeidžiančios „Viber“ žinutės, kurią jis siejo su savo asmeniu. Teismas nusprendė, kad šie pasisakymai yra subjektyvi nuomonė, o ne faktai.
Byloje nustatyta, kad Kurlianskis sistemingai papirkinėjo politikus mainais už palankius sprendimus „MG Baltic“ interesams, tačiau dabar jis turi galimybę tęsti veiklą laisvėje pagal griežtas sąlygas. Visi trys nuteistieji gali būti paleisti lygtinai 2026 metais, jei laikysis nustatytų taisyklių.
