D. Trumpas davė leidimą dalintis žvalgyba ir ragina NATO sąjungininkus prisidėti
Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai žvalgybos duomenis, kurie padės rengti tolimojo nuotolio raketų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Apie tai pranešė The Wall Street Journal, remdamasis JAV pareigūnais[1]. Šis žingsnis priimtas tuo metu, kai Vašingtonas svarsto galimybę perduoti Kijevui galingesnių ginklų, galinčių pasiekti daugiau taikinių Rusijos teritorijoje.
Pasak pareigūnų, prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pasirašė sprendimą, leidžiantį žvalgybos tarnyboms ir Pentagonui padėti Ukrainai planuojant tokius smūgius. JAV taip pat ragina NATO sąjungininkes prisidėti prie tokios paramos.
Sprendimas suteikti papildomos žvalgybos priimtas netrukus po to, kai D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, jog Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, gali susigrąžinti visą Rusijos okupuotą teritoriją. „Matydamas, kokią ekonominę žalą karas daro Rusijai, manau, kad Ukraina su ES parama gali kovoti ir laimėti visą savo teritoriją pradinėse ribose“, – rašė jis praėjusią savaitę po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Strateginis JAV sprendimas keičia karo dinamiką
JAV sprendimas suteikti Ukrainai žvalgybos duomenų žymi naują etapą Vakarų paramoje Kijevui. Tai leidžia efektyviau nukreipti smūgius į Rusijos energetikos infrastruktūrą, kuri yra svarbi tiek kariuomenės aprūpinimui, tiek šalies ekonomikai.
Vašingtonas šiuo metu svarsto galimybę perduoti Ukrainai ginklus, kurie suteiktų daugiau galimybių smogti giliau Rusijos teritorijoje, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Pasak WSJ šaltinių, JAV nori, kad tokį patį paramos modelį, žvalgybos teikimą, įgyvendintų ir kitos NATO narės.
Naujausias žingsnis rodo, kad D. Trumpo administracija, kuri anksčiau ragino Kijevą siekti derybų, dabar demonstruoja didesnį pasirengimą padėti Ukrainai atgauti kontroliuojamas teritorijas.
Šis sprendimas kelia klausimų dėl galimos karo eskalacijos ir Rusijos reakcijos į Vakarų suteiktą žvalgybą bei galimą galingesnių ginklų perdavimą. NATO šalių reakcija kol kas nevienareikšmė: dalis jų remia Ukrainos gebėjimą smogti Rusijos karinę logistiką palaikantiems taikiniams, kitos atsargiau vertina tokios paramos pasekmes.
