Flotilė sulaikyta tarptautiniuose vandenyse, Izraelis siūlo perkelti pagalbą kitais kanalais
Trečiadienio naktį bent 20 Izraelio karinių laivų sustabdė beveik 50 laivų flotilę, plaukusią su humanitarine pagalba Gazai. Konvojus buvo perimtas maždaug už 120 kilometrų nuo Gazos krantų. Aktyvistai, tarp jų Švedijos klimato judėjimo lyderė Greta Thunberg ir keli Europos parlamentarai, siekė pralaužti Izraelio jūrų blokadą.
Izraelio užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad G. Thunberg, plaukusi laivu „Alma“, buvo sulaikyta. „Greta ir jos draugai yra saugūs ir sveiki“, – nurodoma ministerijos pareiškime. Izraelis pakartojo siūlymą perduoti humanitarinę pagalbą Gazai per kitus kanalus.
Pasak ministerijos, keli flotilės laivai, kuriuos Izraelis pavadino „Hamas–Sumud“ flotile, jau buvo sustabdyti, o keleiviai perkelti į Izraelio uostą. Prieš sulaikymus aktyvistai teigė, kad Izraelio pajėgos perėmė „Alma“ ir „Sirius“ laivus. Aktyvistas Gregas Stokeris socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše, vilkėdamas gelbėjimosi liemenę, sakė, kad prie jų prisiartino apie tuzinas laivų su išjungtais siųstuvais ir liepė sustabdyti variklius, grasindami kitaip konfiskuoti laivus.
Kelionė sukėlė tarptautinių nesutarimų, Izraelis kaltina ryšiais su „Hamas“
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aris dar prieš sulaikymą pavadino flotilės žygį provokacija ir paragino aktyvistus sustoti bei perduoti pagalbą kitais kanalais. „Dar ne per vėlu“, – rašė jis socialiniame tinkle X. Izraelio valdžia taip pat pateikė dokumentus, kuriuos, kaip teigia, rado Gazoje ir kurie esą įrodo ryšius tarp „Hamas“ ir flotilės iniciatyvos. Šių dokumentų autentiškumo nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino, nors jų kalba ir tonas buvo panašūs į ankstesnius „Hamas“ pranešimus.
Aktyvistai kaltinimus griežtai atmetė ir pareiškė, kad Izraelis bando pateisinti galimus veiksmus prieš juos. Flotilė, žinoma kaip „Global Sumud Flotilla“, prieš atvykimą į Viduržemio jūrą buvo sustojusi prie Tuniso krantų.
Europos valstybės dėl žygio laikėsi skirtingų pozicijų. Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pareiškė, kad tai humanitarinė misija, kuri nebūtų vykusi, jei Izraelis būtų leidęs pagalbai patekti į Gazą: „Jie nekelia jokios grėsmės ar pavojaus Izraeliui.“ Tuo tarpu Italijos premjerė Giorgia Meloni perspėjo, kad flotilės veiksmai gali pakenkti JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms siekti karo Gazoje pabaigos.
Gazos blokados teisėtumo ginčai: tarptautinė teisė garantuoja pagalbos teikimą
Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, valstybės jurisdikcija galioja iki 12 jūrmylių (19 km) nuo jos krantų. Paprastai valstybės negali sulaikyti laivų tarptautiniuose vandenyse, tačiau ginkluoto konflikto sąlygomis leidžiama blokuoti ir perimti laivus, bandančius pažeisti blokadą.
Jeruzalės Hebrajų universiteto tarptautinės teisės ekspertas Yuvalis Shany teigė, kad jei Izraelio blokada laikoma karine būtinybe, šalies pajėgos turi teisę be išankstinio perspėjimo sulaikyti laivus, bandančius ją pažeisti. Tačiau dėl pačios blokados teisėtumo kyla ginčų. Izraelis ją įvedė dar 2007 metais, teigdamas, kad taip siekiama užkirsti kelią ginklų tiekimui „Hamas“.
Flotilės atstovai pabrėžė, kad jie yra civiliai, neturi ginklų, o humanitarinės pagalbos teikimą garantuoja tarptautinė teisė. Tarptautinės teisės ekspertas Omeras Shatzas iš Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto sakė, kad net jei blokada būtų pripažinta teisėta, „tarptautinė teisė numato humanitarinį kelią nuo atvirų vandenų iki Gazos – tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose vandenyse“. Pasak jo, Izraelis turi teisę tikrinti humanitarinius krovinius, tačiau negali visiškai užkirsti kelio būtiniausiai pagalbai pasiekti civilius gyventojus.
