Gyvenimas tarp šimpanzių ir jos iniciatyvos pakeitė žmonijos požiūrį į gyvūnus ir jų panašumą į mus
Garsioji gamtosaugininkė ir primatologė Jane Goodall mirė būdama 91 metų. Ji išgarsėjo dar XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Tanzanijoje pradėjo gyventi tarp laukinių šimpanzių. Tuo metu dauguma mokslininkų į gyvūnus žiūrėjo kaip į instinktais besivadovaujančias būtybes, tačiau J. Goodall užfiksavo jų gebėjimą naudoti įrankius, elgesį, primenantį žmonių socialinius santykius, ir net skirtingas asmenybes. Tai pakeitė pasaulio požiūrį į žmogaus artimiausius biologinius giminaičius[1].
„Gamtoje, kai esi vienas, gali tapti jos dalimi ir tavo žmogiškumas netrukdo“, – yra sakiusi J. Goodall 2021 metais. Ji pasakojo, kad patyrė „beveik už kūno ribų esančią būseną, kai staiga imi girdėti kitokius garsus, užuosti kitokius kvapus ir tampi neatsiejama šio nuostabaus gyvenimo audinio dalimi“.
J. Goodall savo stebėjimus pradėjo neturėdama universiteto laipsnio. 1957 metais ji, būdama sekretorė, atvyko į Keniją, kur dirbo su garsiu antropologu ir paleontologu Louisu Leakey. Po trejų metų jis pasiūlė jai vykti į šimpanzių tyrimus Gombe, dabartinėje Tanzanijoje. Pradžia buvo sunki: vietos valdžia pareikalavo, kad ją lydėtų artimasis, todėl kartu gyveno motina, o šimpanzės ilgai bėgo nuo žmogaus.
Be to, pirmąsias savaites ji sirgo maliarija. Tačiau pamažu pelnė gyvūnų pasitikėjimą, stebėjo jų šeimyninius ryšius, lyderių kovas, net kovinį elgesį tarp grupių. 1960 metų rudenį ji užfiksavo, kaip šimpanzė, vardu David Greybeard, naudojo iš šakos padarytą įrankį termitams žvejoti – iki tol manyta, kad tik žmonės kuria ir naudoja įrankius.
Jos radiniai, pirmą kartą plačiai pristatyti „National Geographic“ 1963 metais ir dokumentiniuose filmuose, įkvėpė milijonus žmonių. „Ką šimpanzės mane išmokė, tai kad jos labai panašios į mus. Jos ištrynė ribą tarp žmonių ir gyvūnų“, – yra sakiusi J. Goodall 1997 metais.
Nuo mokslinių atradimų iki pasaulinės advokatės už gyvūnų ir planetos ateitį
Vėliau J. Goodall veikla vis labiau peržengė mokslo ribas. 1986 metais, pamačiusi sukrečiančius kadrus apie bandymus su laboratoriniais gyvūnais, ji nusprendė imtis aktyvizmo. „Žinojau, kad turiu ką nors padaryti. Atėjo metas atiduoti skolą“, – sakė ji 1997 metais.
Ji keliavo po pasaulį beveik 300 dienų per metus, net būdama daugiau kaip 90-ies, ragindama saugoti gamtą ir atsakingai naudoti Žemės išteklius. Savo kalbose, sakomose ramiu britišku akcentu, ji derino griežtą perspėjimą dėl klimato krizės su vilties ir atsakomybės žinia. Dažnai auditorijas prajuokindavo mėgdžiodama šimpanzių balsus ar su humoru prisimindama, kad vaikystėje pykdavo dėl Tarzano pasirinktos „ne tos Džeinės“.
2020 metais, kai pandemija sustabdė gyvus renginius, ji pradėjo tinklalaidę „Jane Goodall Hopecast“, kurioje bendravo su žinomais svečiais – JAV senatoriumi Cory Bookeriu, rašytoja Margaret Atwood, okeanografe Ayana Elizabeth Johnson. „Jei nori pasiekti žmones, reikia paliesti jų širdį. Tai padaryti galima pasakojant istorijas, o ne ginčijantis su protiniais argumentais“, – teigė ji pirmojoje laidoje.
J. Goodall buvo pagerbta daugelyje šalių: apdovanota aukščiausiais civiliniais ordinais Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Tanzanijoje. 1966 metais ji gavo Kembridžo universiteto etologijos daktaro laipsnį, nors prieš tai neturėjo universiteto diplomo. 2021 metais ji buvo įvertinta prestižine Templetono premija už mokslo ir dvasinės atsakomybės jungimą, o 2025 metais tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas jai įteikė Prezidento laisvės medalį. Ji taip pat buvo paskirta Jungtinių Tautų Taikos pasiuntine ir parašė daugybę knygų, tarp jų ir autobiografiją „Vilties priežastis“.
Pasaulis atsisveikina su moterimi, kuri įkvėpė tikėti atsakinga žmonijos ateitimi
J. Goodall gimė Londone 1934 metais. Gyvūnų pasaulis ją žavėjo nuo pat vaikystės – būdama maža slėpdavosi vištidėje, laukdama, kol pamatys dedančią vištą. Pirmoji jos nusipirkta knyga buvo Edgardo Rice’o Burroughso „Tarzanas“, ir būtent tada ji apsisprendė, kad norės gyventi tarp laukinių gyvūnų Afrikoje.
Ji iki paskutinių gyvenimo metų išliko aktyvi ir įkvepianti. Socialiniuose tinkluose ji skatino kovoti prieš intensyvų gyvulininkystės ūkį, ragino nesileisti paralyžiuojamiems klimato krizės baimės, patardama sutelkti dėmesį į šiandieninius sprendimus, kurie ilgainiui duos vaisių.
„Jane Goodall skyrė savo gyvenimą mūsų planetos apsaugai ir laukinių gyvūnų bei jų ekosistemų gynimui“, – rašė aktorius ir aplinkosaugos aktyvistas Leonardo DiCaprio, sužinojęs apie jos mirtį. Jo teigimu, J. Goodall tyrimai Tanzanijoje „pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip gyvena, bendrauja ir mąsto mūsų artimiausi giminaičiai, primindami, kad esame susiję su visa gyvybe Žemėje“.
L. DiCaprio priminė, kad dešimtmečius J. Goodall keliaudavo po pasaulį „nešdama viltį ir atsakomybės žinią, įkvėpdama milijonus rūpintis, veikti ir tikėtis“[2]. Jis pabrėžė, kad dabar pasaulis privalo perimti jos misiją ir tęsti darbą dėl bendrų namų – planetos – ateities.
