Partnerių išsilavinimas labiau nulemtas šeimos aplinkos nei asmeninių pasiekimų
Naujausias Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad partnerių panašumas pagal išsilavinimą dažniausiai kyla ne dėl to, kad žmonės sąmoningai ieško tokio pat lygio diplomų turinčių partnerių, o dėl bendros šeimos aplinkos ir socialinių veiksnių. Tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, siūlo naują požiūrį į tai, kaip susiformuoja partnerių panašumas ir kaip tai veikia vaikų išsilavinimą.
Analizuojant daugiau nei 1,5 milijono norvegų iš 212 tūkst. šeimų, įskaitant dvynius ir pilnus brolius bei seseris, paaiškėjo, kad tik apie 38 % partnerių panašumo išsilavinime galima paaiškinti genetika. Didžioji dalis priklauso nuo bendros šeimos aplinkos ir socialinių veiksnių – žmonės dažniausiai renkasi partnerius iš panašių socialinių sluoksnių, o ne tiesiog pagal savo diplomą[1].
Šis procesas turi ilgalaikes pasekmes: kai du aukštą išsilavinimą turintys žmonės susituokia, jų vaikai gauna tiek genetinių, tiek aplinkos pranašumų, kas gali sustiprinti socialinę nelygybę per kartas. Tyrėjai nustatė, kad apie 62 % tėvų ir vaikų išsilavinimo panašumo galima paaiškinti genetika, o likusi dalis priklauso nuo šeimos ir platesnės aplinkos poveikio.
„Partneriai yra stulbinančiai panašūs pagal išsilavinimą, beveik kaip pilni broliai ir seserys“, – sako tyrimo autorius Hans Fredrik Sunde. „Svarbiausia yra suprasti, kad socialinė aplinka penkis kartus svarbesnė nei pats išsilavinimas, formuojant partnerių panašumą. Tai padeda paaiškinti, kodėl tam tikros socialinės nelygybės tendencijos tęsiasi per kartas.“
Tyrimas suteikia naują įrankį mokslininkams analizuoti, kaip šeimos aplinka ir socialinės struktūros formuoja mūsų gyvenimo partnerius bei vaikų galimybes.

Socialinis mokymasis: kaip mes pasirenkame partnerius?
Žmonės mokosi vieni iš kitų nuo pat mažens: kalbos, elgesio, sprendimų – net romantinių. Atlikti tyrimai rodo, kad mes linkę kopijuoti, ką kiti laiko patraukliu partneriu. Šis fenomenas, vadinamas „partnerių pasirinkimo kopijavimu“, padeda taupyti laiką ir energiją ieškant meilės[2].
Panašūs elgesio modeliai stebimi ir gyvūnų pasaulyje – pavyzdžiui, patelės tikrina patinus kartu arba seka, kur kitos deda ikrus. Žmonėms, gyvenantiems monogamiškose visuomenėse, toks elgesys galėtų būti laikomas „partnerių vagystėmis“.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 164 žmonės, parodė, kad socialinis mokymasis veikia ne tik romantikoje, bet ir kitose sprendimų situacijose. Dalyviai vertino žmonių nuotraukas ir galėjo matyti kitų grupės narių nuomonę bei testų rezultatus. Tai turėjo įtakos jų vertinimams, patvirtinant, kad smegenys yra lankstus, universalus mokymosi įrankis, o ne tik specializuota problemų sprendimo mašina.
Žmogaus protas pasižymi ne tik kognityviniu sudėtingumu, bet ir gebėjimu mokytis iš kitų apie bet ką, o tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės yra tokie socialūs ir kultūriškai adaptabilūs.
Vyrai renkasi jaunesnes, moterys – vyresnius partnerius
Dauguma turbūt sutiks, kad pasirinkti partnerį – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Tuo tarpu dar vienas tyrimas, apimantis beveik 36 tūkstančius žmonių iš 28 Europos šalių, parodė, kaip amžius veikia mūsų simpatijas ir kaip šios tendencijos keičiasi viso gyvenimo metu. Tyrėjai analizavo tik heteroseksualias poras, naudodamiesi duomenimis iš „Survey of Health, Ageing, and Retirement in Europe“ (SHARE) projekto[3].
Vyrams su metais partnerės turi būti vis jaunesnės. 25 metų amžiaus vyrai renkasi partneres, kurios vidutiniškai 3 metais jaunesnės, o sulaukus 50 metų – jau 8 metais jaunesnes. Tai paaiškinama evoliucine perspektyva: vyresni vyrai ieško jaunesnių moterų, siekdami didesnio reprodukcinio potencialo.
Moterų pageidavimai yra kitokie. Jaunos moterys dažniausiai renkasi vyresnius partnerius, ieškodamos išteklių ir saugumo, tačiau su amžiumi ši riba nyksta. Po 60 metų moterys dažniau renkasi partnerius savo amžiaus arba net jaunesnius, labiau vertindamos emocinę paramą, sveikatą ir lygiavertiškus santykius.
Tyrimas parodo, kad amžiaus pageidavimai partnerių pasirinkime nėra fiksuoti – jie kinta viso gyvenimo metu. Evoliucija suteikia pagrindą šiems modeliams, tačiau sociokultūrinis kontekstas taip pat daro didelę įtaką sprendimams. Šios išvados padeda geriau suprasti santykių dinamiką ir gali būti svarbios tyrimams apie santykių stabilumą bei pažinčių tendencijas vyresniame amžiuje.