Italija pasitrauks iš Gazos flotilės palydos: ragina komandą sutikti su kompromisu
Italijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad šalies fregata nustos lydėti tarptautinę „Global Sumud Flotilla“ humanitarinę misiją, kai ši priartės prie 150 jūrmylių (278 km) nuo Gazos kranto. Ministerijos teigimu, tai turėtų įvykti apie vidurnaktį pagal Grinvičo laiką. Italija kelis kartus įspėjo, kad kariuomenė nesieks konfrontacijos su Izraelio pajėgomis, ir perspėjo aktyvistus dėl galimos pavojingos situacijos[1].
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad flotilės laivai greičiausiai bus sulaikyti atviroje jūroje, o jų įgulos gali būti suimti. „Paskutinį kartą raginame priimti kompromisą, nugabenti pagalbą į Kiprą ir išvengti susidūrimo su Izraelio pajėgomis“, – sakė jis antradienį.
Italijos premjerė Giorgia Meloni taip pat paragino flotilės narius nutraukti misiją, perspėdama, jog jų veiksmai gali pakenkti taikos pastangoms, grindžiamoms JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytu 20 punktų planu. „Daugelis norėtų sutrukdyti taikos procesui, todėl bijau, kad flotilės bandymas pralaužti Izraelio jūrų blokadą gali tapti pretekstu tokioms provokacijoms“, – sakė ji.
Vatikanas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl aktyvistų saugumo. Popiežius Leonas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė: „Iš visų pusių girdime raginimus tikėtis, kad nebus smurto ir bus gerbiamas žmonių orumas. Tai labai svarbu.“
Paskutiniais duomenimis flotilei artėjant prie Gazos Izraelis jau nesėkmingai bandė perimti jos valdymą ankstyvą spalio pirmosios rytą. Izraelio laivai sustabdė pagrindinį laivą „Alma“, tačiau kiti laivai „Alma“ ignoravo ir tęsė kelionę į Gazą.
Humanitarinės pagalbos flotilė atsisako sustoti ir ruošiasi rimtesnei atakai
„Global Sumud Flotilla“, kuri siekia pralaužti Izraelio blokadą Gazos ruožui, susideda iš daugiau kaip 40 civilių laivų, kuriuose yra daugiau nei 500 žmonių – parlamentarų, teisininkų ir aktyvistų, tarp jų Švedijos klimato kampanijos lyderė Greta Thunberg.
Praėjusią savaitę flotilė tarptautiniuose vandenyse prie Graikijos krantų buvo užpulta dronų, ginkluotų kurtinančiomis granatomis ir dirginančiomis medžiagomis. Tada Italija ir Ispanija pasiuntė savo karinius laivus, kad padėtų misijai, tačiau neketino imtis jokių kovinių veiksmų.
Nepaisant Italijos pasiūlymo perkelti humanitarinę pagalbą į Kiprą, flotilės vadovybė atmetė kompromisą. „Dar kartą sakome: flotilė plaukia toliau. Italijos karinis laivynas nesustabdys šios misijos. Humanitarinis reikalavimas pralaužti blokadą negali būti sugrąžintas atgal į uostą“, – teigiama flotilės pareiškime.
Flotilės italų atstovė spaudai Maria Elena Delia paskelbtame vaizdo įraše socialiniame tinkle „Instagram“ sakė, kad aktyvistai ruošiasi dar vienam išpuoliui: „Izraelis tikriausiai puls mus šiąnakt, nes visi signalai rodo, kad tai įvyks.“ Ji taip pat patvirtino, kad aktyvistai buvo informuoti apie Italijos vyriausybės sprendimą sustabdyti fregatos palydą, tačiau ketina tęsti kelionę į Gazą[2].
Įtampa auga dėl galimos karinės konfrontacijos
Izraelis neatsakė į kaltinimus, jog būtent jo pajėgos surengė ankstesnį dronų išpuolį prieš flotilės laivus, tačiau tvirtina, kad bet kokiomis priemonėmis neleis jiems pasiekti Gazos krantų, nes jūrų blokada esą yra teisėta, kaip karo prieš „Hamas“ dalis. Pasak G. Crosetto, Italijos laivas duos du įspėjimus aktyvistams prieš pasitraukdamas, o galutinis signalas planuojamas vidurnaktį pagal Grinvičo laiką.
Italijos sprendimas pasitraukti iš misijos sukėlė aktyvistų nepasitenkinimą, tačiau šalies vadovybė pabrėžia, kad nori išvengti tiesioginės konfrontacijos su Izraelio pajėgomis. G. Meloni pakartojo, kad flotilės bandymas pralaužti blokadą gali pakenkti pastangoms siekti paliaubų Gazoje.
Izraelio puolimas prieš Gazą prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ atakos, per kurią, pagal Izraelio duomenis, žuvo apie 1 200 žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitais. Gazos sveikatos apsaugos institucijos teigia, kad nuo to laiko per Izraelio karinius veiksmus žuvo daugiau kaip 66 tūkstančiai palestiniečių. Situacija, aktyvistų teigimu, kelia grėsmę naujai humanitarinei tragedijai, jei jų flotilė bus sulaikyta ar užpulta dar atviroje jūroje.
