Chaosas naujoje Vyriausybėje smogė politikų reitingams: Šakalienė tapo nemėgstamiausia
Kone tik pradėjus darbus naujajai Vyriausybei ją ištiko chaosas – keitėsi premjeras, o kartu ir Ministrų Kabinetas. Visgi, ne visiems politikams tai išėjo į naudą, ir tai matyti naujausiuose reitinguose.
Nemėgstamiausia Lietuvos politike tapo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė – ja nepasitiki beveik pusė gyventojų (48,2 proc.), pasitiki tik 26,3 proc. Birželį jos reitingai buvo šiek tiek geresni: nepasitikėjimas siekė 42,6 proc., pasitikėjimas – 27,9 proc.[1]
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, buvusio Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio reitingai taip pat smuko po partijos pasitraukimo iš valdančiosios daugumos. Rugsėjį juo pasitikėjo 42,2 proc. respondentų (birželį – 50,1 proc.), nepasitikėjo – 35,1 proc.
Tačiau nepaisant reitingų kritimo, S. Skvernelis išlieka antras pagal populiarumą tarp politikų, po prezidento Gitano Nausėdos, kuriuo pasitiki 58,3 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu darbą Vyriausybėje kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pradėjusi dabartinė premjerė Inga Ruginienė sulaukė tiek pasitikinčiųjų, tiek nepasitikinčiųjų padidėjimo – atitinkamai 41,5 proc. ir 27,8 proc. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užima ketvirtą vietą (pasitiki 39,5 proc.), o penktą – socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Į dešimtuką taip pat dar pateko „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Partijų reitingai pernelyg nepakito
Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad partijų reitingai Lietuvoje per kelis pastaruosius mėnesius iš esmės nepasikeitė, nepaisant politinių pokyčių ir valdančiosios koalicijos pertvarkos. Pirmoje vietoje išlieka Lietuvos socialdemokratų partija, už kurią balsuotų 15,1 proc. gyventojų (birželį – 14,6 proc.)[2].
Opoziciniai konservatoriai fiksuoja 12,8 proc. palaikymą (birželį – 10,4 proc.), o „Nemuno aušra“ turi 10,9 proc. (birželį – 9,3 proc.).
Kitos partijos reitingai svyruoja žemiau 10 proc.: Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi 8,5 proc. (birželį – 10,5 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7,2 proc. (birželį – 7,4 proc.), o Liberalų sąjūdis surenka 5,4 proc. palaikymą (birželį – 7,2 proc.).
Kitų partijų reitingai siekia apie 2 proc., 10,1 proc. respondentų sakė nebalsuotų, o 28 proc. dar nežinojo, už ką balsuotų. Apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Tuo tarpu dar gegužės 2-12 d. atliktos apklausos duomenimis, teigiančių, kad nežinotų už ką balsuoti, buvo 29,9 proc., o tų, kurie visai nebalsuotų – 12,0 proc.[3]
Populiarumo viršūnėje rikiavosi socialdemokratai (14,7 proc.), Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (11,6 proc.), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (9,5 proc.), „Nemuno aušra“ (7,5 proc.).
Mažiausią populiarumą politinėje padangėje išlaikė Liberalų sąjūdis (6,4 proc.) bei „valstiečiai“ (6,1 proc.).
Prisiekė nauja Vyriausybė, bet startą aptemdė protestai dėl kultūros ministro
Kone iškart po naujos Vyriausybės sudarymo Lietuvoje prasidėjo aštrios diskusijos dėl kultūros sektoriaus atstovavimo. Vilniaus Daukanto aikštėje surengtas protestas prieš Igno Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru atskleidė nepasitenkinimą prezidento sprendimu – kritikuotas jo žinių trūkumas, abejotina lyderystė ir „Nemuno aušros“ partijos įtaka.
Menininkai laikė plakatus su šūkiais „Kultūra yra gyva“ ir „Čiurlionis vartosi grabe!“, tarp protestuotojų buvo ir žinomi kūrėjai – Andrius Mamontovas, Dalia Ibelhauptaitė, Saulius Baradinskas. Kritikai teigė, kad Adomavičius nesugebės atstovauti kultūros interesams, o partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis gynė ministrą, pabrėždamas jo meninį išsilavinimą.
Tuo pačiu metu Seimas patvirtino XX Vyriausybės programą ir davė startą naujai koalicijai, kurią sudaro socialdemokratai, „aušriečiai“ ir valstiečiai. Prisiekė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė bei penkiolika ministrų, užbaigdami ankstesnio kabineto darbą.
Naujoji Vyriausybė išsikėlė keturiolika prioritetų, tarp jų – šalies saugumo stiprinimą, ekonomikos augimą, atlyginimų didinimą, socialinės apsaugos užtikrinimą, regionų plėtrą ir tvarią energetiką.
