Žiniasklaida: TVF ragina Lietuvą didinti mokesčius dėl biudžeto tvarumo
Žiniasklaidoje antradienį pasirodė informacija, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) esą ragina Lietuvą didinti mokesčius, siekiant užtikrinti biudžeto tvarumą. Fondo ekspertai įspėja, jog be papildomų pajamų biudžetas gali tapti pažeidžiamas, ypač augant gynybos išlaidoms ir senstant visuomenei.
TVF skaičiuoja, kad Lietuva surenka vieną mažiausių mokesčių pajamų dalių Europos Sąjungoje – 22,3 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia 26,1 proc.[1]
Nurodoma, kad fondo ekspertai pažymi, kad šalies mokesčių sistema turi neišnaudotą potencialą, galintį siekti iki 9 proc. BVP, kurį būtų galima realizuoti per sistemines reformas. Vyriausybės planuojami pakeitimai nuo 2026 metų sausio, TVF vertinimu, galėtų papildomai generuoti apie 0,6 proc. BVP pajamų.
Savo ruožtu TVF birželį taip pat įspėjo dėl galimų grėsmių gyventojams savo noru pasitraukus iš kaupimo II-oje pensijų pakopoje, pabrėždami, kad reforma gali sumažinti pensijas ir didinti spaudimą viešiesiems finansams[2].
Ekspertai rekomendavo apsvarstyti progresyvų NT mokestį kaip naują nuolatinį pajamų šaltinį, stiprinti mokesčių surinkimą, efektyvinti išlaidas ir įgyvendinti struktūrines reformas, skatinti investicijas, darbo rinkos prisitaikymą ir inovacijas, siekiant užtikrinti šalies fiskalinį stabilumą bei ilgalaikį ekonomikos atsparumą.
Busila: tarp siūlymų – ne mokesčių didinimas, o jų surinkimas
Tuo tarpu startuolio „Verslauk“ generalinis direktorius Mindaugas Busila teigė, kad iš tiesų žiniasklaidoje pateikta informacija nebuvo tiksli. Pasak jo, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nesiūlo didinti mokesčių, o ragina juos efektyviau surinkti. Lietuvoje šis patarimas esą dažnai interpretuojamas kaip „didinkite mokesčius“ ir siejamas su pinigų atėmimu iš turtingųjų, nors realybėje tai liečia visus, kas gauna vidutinę ar didesnę algą[3].
M. Busila savo ruožtu pateikė pavyzdžių, kaip biudžetas gali augti nekeičiant tarifų: tai – nekilnojamojo turto vertės augimas, minimalios algos didinimas, šildymo lengvatos panaikinimas ir infliacijos poveikis. Jo nuomone, Lietuva jau moka efektyviai surinkti mokesčius – galbūt geriausiai Europoje – ir ši patirtis galėtų būti naudinga kitoms šalims, kur biudžetas nesugeba augti nepaisant didelio mokesčių perskirstymo.
„O jei dar trūksta idėjų kaip surinkti daugiau? Galima mažinti biurokratiją! Dabar per seimo kadenciją vystytojas gali pastatyti vieną daugiabutį. Tris metus laukia leidimo ir metus stato. Tai jeigu kažkas pajudintų savo biurokratines sėdimąsias, gal per kadencija galima būtų pastatyti pvz., du daugiabučius ir surinkti dvigubai daugiau PVM, GPM, Sodros ir kitų mokesčių?“ – rėžė jis.
Kaip buvo iš tiesų?
Oficialiame TVF pranešime nurodoma, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari, tačiau biudžetui artimiausiais metais kils papildomas spaudimas dėl didėjančių gynybos išlaidų, senėjančios visuomenės ir ilgalaikių viešųjų išlaidų poreikių[4].
Ekspertai rekomenduoja ieškoti naujų nuolatinių pajamų šaltinių, akcentuodami mokesčių surinkimo efektyvumą, progresyvų nekilnojamojo turto apmokestinimą ir kitus mechanizmus, galinčius stabilizuoti biudžetą bei išlaikyti fiskalinę erdvę galimiems iššūkiams ateityje.
Be papildomų pajamų šaltinių, TVF ragina tęsti struktūrines reformas: didinti išlaidų efektyvumą, skatinti technologijų diegimą, plėsti investicijas, gerinti darbo rinkos prisitaikymą bei užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad būtina mažinti pajamų nelygybę ir stiprinti fiskalinį atsparumą, kad Lietuva galėtų efektyviai reaguoti į ekonominius ir geopolitinius iššūkius, neaukojant ilgalaikio augimo perspektyvų.
Naujų mokesčių įvesti neplanuojama, bet esami kilti gali
Tuo tarpu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad naujų mokesčių įvesti neplanuojama, tačiau esamų tarifų koregavimas gali būti svarstomas dėl augančių gynybos išlaidų ir geopolitinės įtampos. Kitų metų biudžeto deficitas prognozuojamas 3 proc. BVP, BVP turėtų augti apie 3 proc., atlyginimai – apie 7 proc., minimalus mėnesinis atlyginimas – apie 11 proc., o socialinės išmokos taip pat bus didinamos.
Vyriausybė šią vasarą pakėlė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir PVM tarifus, įvedė cukraus ir draudimo mokesčius bei padidino pelno mokesčio tarifą, nukreipdama lėšas gynybai. PVM lengvata vaisiams ir daržovėms atsisakyta, nes realią naudą gauna prekybos tinklai, o ne vartotojai.
Planuojama griežtinti kovą su šešėline ekonomika, peržiūrėti grynųjų pinigų limitus ir verslo formų reglamentavimą, laikinai stabdyti degalų akcizo didinimą, tačiau toliau planuojami akcizai tabakui, alkoholiui ir elektroninėms cigaretėms.
