Ar A. Costa siekia ignoruoti Vengrijos veto, kad Ukraina taptų ES nare?
„Politico“, remdamasis penkiais diplomatais ir pareigūnais, rašo, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa deda pastangas, kad paspartintų Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, nepaisydamas Vengrijos prieštaravimų[1].
Leidinio šaltiniai teigia, jog A. Costa pastarosiomis savaitėmis lankėsi kelių ES šalių sostinėse ir vedė dvišales derybas, įskaitant susitikimus Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu. „Politico“ rašo, kad ši diplomatijos kampanija skirta pralaužti aklavietę, kurią sukūrė Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas, naudojęs veto prieš Ukrainos pažangą stojimo kelyje.
Pagal dabartines ES taisykles, kiekvienas stojimo proceso etapas turi būti patvirtintas visų 27 valstybių narių. O Vengrijos prieštaravimas praktiškai blokuoja Ukrainos ir kartu su ja stojančios Moldovos procesą, nes abi šalys siejamos viename stojimo kontekste ir negali judėti pirmyn atskirai.
Siūloma keisti derybų mechanizmą, kad būtų įveiktas Vengrijos veto
Leidinio šaltiniai teigia, kad A. Costa siūlo naują procedūrą: stojimo derybų pradžiai, vadinamosioms „dėžių atvėrimui“ (angl. negotiating clusters), pakaktų kvalifikuotos daugumos valstybių pritarimo, o ne vienbalsio sutarimo.
Pasak „Politico“, toks pakeitimas leistų Ukrainai ir Moldovai pradėti svarbiausias reformas ir parodyti pažangą konkrečiose politikos srityse, net jei viena ar dvi šalys tam prieštarautų. Vis dėlto derybų etapų uždarymui toliau reikėtų visų ES narių pritarimo.
Vienas cituojamų pareigūnų sakė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas šią plėtrą laiko „svarbiausia geopolitine ES investicija“ ir todėl ragina nenutraukti diskusijų dėl stojimo proceso spartinimo.
Šią savaitę Kopenhagoje vyksiantis ES viršūnių susitikimas gali tapti lūžio tašku Ukrainos ir Moldovos narystės kelyje. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad A. Costa savo siūlymus pristato kaip priemonę išlaikyti Ukrainos reformų tempą ir parodyti geopolitinį ES įsipareigojimą šių šalių ateičiai.
Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad iniciatyva sulaukia prieštaringų vertinimų: dalis ES šalių bijo, jog kvalifikuotos daugumos mechanizmas susilpnins bendrą ES sprendimų vienybę ir gali išprovokuoti naujų nesutarimų tarp valstybių narių. Vis dėlto A. Costa, kaip teigia leidinio šaltiniai, tiki, kad tokia reforma būtina norint įveikti ilgalaikę aklavietę ir parodyti, kad Ukraina bei Moldova nėra paliktos geopolitinės nežinios zonoje.
