Pataisa Slovakijos konstitucijoje įtvirtina tradicinės šeimos sampratą ir suteikia pirmenybę nacionalinei tapatybei
Slovakijos parlamentas penktadienį patvirtino konstitucijos pataisą, kuria šalis oficialiai pripažįsta tik dvi lytis – vyrų ir moterų. Įstatymo pakeitimai, inicijuoti premjero Roberto Fico vyriausybės, sulaukė tarptautinės kritikos dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo.
Pataisai reikėjo trijų penktadalių daugumos. Ji buvo priimta 90 balsų iš 150, valdžiai užsitikrinus 12 konservatyvios opozicijos parlamentarų paramą. Pataisa įtvirtina, kad Slovakija išlaiko suverenitetą „nacionalinės tapatybės“ klausimais, ypač „pamatiniais kultūriniais ir etiniais klausimais“, nors šių sąvokų ji neapibrėžia[1].
Naujieji pakeitimai beveik visiškai užkerta kelią vaikų įvaikinimui jei tai nėr susituokusios poros. Slovakijos konstitucijoje jau nuo 2014 m. buvo įtvirtinta, kad santuoka – „unikali vyro ir moters sąjunga“. Be to, dabar įteisinta tėvų sutikimo prievolė dėl lytinio švietimo ir garantuota vienoda vyrų ir moterų teisė į atlyginimą.
Teisingumo ministras Borisas Suško pabrėžė, kad pataisa „stiprina tradicines vertybes“ ir saugo šalies kultūrinį paveldą. Pats R. Fico ją pavadino „užtvaru prieš progresyvizmą“ ir pareiškė, kad pataisa yra „konstitucinė kliūtis progresyviai politikai bei sveiko proto atkūrimas“.
Andrej Danko, SNS (Slovakų nacionalinės partijos) lyderis tai pat sveikino pokyčius. „Ši pataisa yra būtinas žingsnis siekiant apsaugoti mūsų vaikų ateitį ir Slovakijos moralinį pagrindą. Mes negalime leisti, kad išorinės ideologijos primestų mums, kaip turime auginti savo šeimas ar apibrėžti, kas yra vyras ir moteris.“
Pataisos rėmėjai pabrėžia suvereniteto stiprinimą ir šeimos instituto apsaugą
Pataisos priėmimas, pasiektas minimalia reikiama balsų dauguma, sukėlė diskusijas dėl Slovakijos santykių su ES. Opozicinės partijos „Progresyvioji Slovakija“ lyderis Michalas Šimečka teigė, kad sprendimas „pakenks Slovakijos žmonėms ir kels klausimų dėl šalies vietos Europos Sąjungoje bei jos teisinėje erdvėje“.
Premjeras Robertas Fico, kuris nuo 2023 m. sugrįžo į valdžią, aiškina pataisą kaip „konstitucinę kliūtį progresyviai politikai“ ir pabrėžia, kad ji atspindi daugumos slovakų lūkesčius. Kritikai jam priekaištauja dėl priešiško požiūrio į žiniasklaidą ir dėl santūrios laikysenos sankcijų Rusijai klausimu, taip pat dėl atsargios pozicijos Ukrainos narystės NATO atžvilgiu.
Pataisą palaikantys politikai mato Slovakiją platesniame regioniniame ir geopolitiniame kontekste. Jie pabrėžia, kad Vengrija jau yra įtvirtinusi panašius principus savo konstitucijoje, o kai kurios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas, taip pat akcentuoja, jog kultūriniai ir moraliniai klausimai yra nacionalinių vyriausybių, o ne tarptautinių organizacijų kompetencija.
Slovakijos vyriausybė ir pataisos rėmėjai pabrėžia, kad konstituciniai pakeitimai atitinka visuomenės daugumos vertybines nuostatas ir suteikia daugiau galios pačiai šaliai spręsti kultūrinius bei etinius klausimus. Jie teigia, kad tokia formuluotė apsaugo tradicinę šeimos sampratą, užtikrina aiškesnę vaikų įvaikinimo politiką ir padeda išlaikyti šalies kultūrinį savitumą[2].
Slovakijos sprendimas taip pat atspindi platesnes pasaulines tendencijas, ypač artimas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo politinei linijai. Trumpo administracija ne kartą pabrėžė, kad kultūriniai ir moraliniai klausimai turėtų būti sprendžiami nacionalinių vyriausybių, o ne tarptautinių organizacijų, todėl Slovakijos konstitucinė pataisa dėl lyties apibrėžimo ir šeimos instituto gali būti vertinama kaip šios krypties tąsa Europoje. Tokia laikysena rodo norą išlaikyti valstybės suverenitetą, atremti tarptautinį spaudimą ir ginti tradicines vertybes nacionaliniu lygmeniu.
Tarptautinės institucijos įspėja dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų ir konflikto su ES teise
Slovakijos konstitucijos pataisa, pripažįstanti tik dvi lytis ir stiprinanti nacionalinės tapatybės vaidmenį, sulaukė griežtos tarptautinės kritikos. Amnesty International pareiškė, kad šalis „pasirinko sekti tokių šalių kaip Vengrija pavyzdžiu, kurių politika lėmė žmogaus teisių nykimą“. Organizacijos Slovakijos padalinio vadovas Rado Sloboda pabrėžė, jog „vietoj konkrečių priemonių, skirtų LGBTI+ žmonių, vaikų ir moterų teisėms ginti, parlamentas priėmė konstitucijos pakeitimus, kurie prieštarauja tarptautinei teisei“.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty dar prieš balsavimą ragino Slovakijos parlamentą nepritarti pataisai. Jis įspėjo, kad ji „neigia translyčių ir interseksualių žmonių realijas“ ir gali riboti tokias teises kaip prieiga prie teisinio lyties pripažinimo. Komisaras pabrėžė, kad „atsisakymas taikyti tam tikras teises prisidengiant nacionaline tapatybe iš esmės prieštarauja Slovakijos tarptautiniams įsipareigojimams“.
Nepaisant ir vidinių nesutarimų pataisos patvirtinimas rodo, kad Slovakija laikosi tradicinių vertybių. Igor Matovič, OĽaNO (Paprastų žmonių ir nepriklausomų asmenybių) lyderis patikino, kas tai pozityvus žingsnis:„Nors mūsų judėjimas nėra vieningas šiuo klausimu, asmeniškai manau, kad Slovakija turi teisę pati nuspręsti, kokias vertybes puoselėti. Ši pataisa leidžia mums išlikti ištikimiems savo tradicijoms.“
Šalininkų teigimu, Slovakijos sprendimas yra ne izoliacijos, o suvereniteto stiprinimo žingsnis – jis leidžia šaliai pačiai apibrėžti kultūrines ir etines vertybes bei labiau atliepti visuomenės daugumos lūkesčius, išlaikant pusiausvyrą tarp tarptautinių įsipareigojimų ir vidaus politikos prioritetų.
