Komisija siūlo suteikti „Reparations Loan“ Ukrainai, nepažeidžiant tarptautinės teisės
Europos Komisija pristatė novatorišką planą, kuriuo siekiama panaudoti Rusijos centrinio banko užšaldytas lėšas ir suteikti Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą, kurią šalis grąžintų tik tuomet, kai Maskva padengtų karo padarytą žalą.
Šią idėją, pavadintą „Reparations Loan“ (kompensacinė paskola), prezidentė Ursula von der Leyen pirmą kartą pristatė savo kalboje „Europos Sąjungos valstybės“ tema, kaip būdą tęsti paramą Kyjivui be papildomos naštos ES valstybėms narėms.
„Tai Rusijos karas. Ir Rusija turėtų mokėti. Europos mokesčių mokėtojai neturėtų vieni patirti pasekmių“, – sakė von der Leyen.
Pirmieji planavimo dokumentai buvo paskelbti prieš ES ambasadorių susitikimą penktadienį. Komisija ketina naudoti centrinę vertybinių popierių deponavimo sistemą „Euroclear“, kurioje laikoma dauguma Rusijos aktyvų, užšaldytų sankcijų kontekste. Šie aktyvai, pradžioje buvę obligacijų forma, palaipsniui tapo 176 mlrd. eurų grynaisiais, dar 10 mlrd. eurų tikimasi gauti artimiausiais metais.
Briuselis suteiks paskolą, kurią atlygintų Rusija
Pagal Komisijos planą, „Euroclear“ perves pinigus Komisijai, kuri juos panaudos išskirtinai be palūkanų paskolai Ukrainai suteikti. Tuo pačiu Komisija sudarys specialų skolų kontraktą su „Euroclear“, kurį ši institucija investuos, siekdama atgauti pervestą sumą.
Nors bendra paskolos suma siektų 185 mlrd. eurų, 45 mlrd. eurų bus skirta jau egzistuojančiai G7 kredito linijai paremti. Likę 140 mlrd. eurų bus išmokėti Ukrainai etapais, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas, ir gali būti skirti biudžeto, ekstremalioms situacijoms ar karinėms reikmėms. Pagal susitarimą, lėšos liks užšaldytos tol, kol Rusija nebevykdys agresijos ir nekompensuos Ukrainai padarytos žalos.
Briuselis tikisi, kad tokia konstrukcija leis išvengti tiesioginės Rusijos valstybinių aktyvų konfiskacijos, kuri tarptautinės teisės požiūriu yra draudžiama. Dokumentas pabrėžia, kad operacija „laikytųsi Rusijos suverenitetą gerbiančios tvarkos“ ir būtų laikina. Vis dėlto, tokio netradicinio sprendimo teisinis pagrindas gali kelti klausimų ir potencialių ginčų.
Šalys jau išreiškė palaikymą ir kritiką idėjai
Pinigų pervedimas iš „Euroclear“ į Komisiją turėtų būti garantuotas visų 27 ES valstybių narių, kad padengtų išlaidas, jei sankcijos būtų nutrauktos anksčiau. Šiuo metu sankcijų pratęsimas priklauso nuo vieningo sutikimo kas šešis mėnesius, tad viena šalis gali sutrikdyti visą projektą. Komisija siūlo naudoti vadinamąją „passarelle“ nuostatą, leidžiančią pratęsti sankcijas kvalifikuota dauguma, tačiau šis procesas vis tiek priklauso nuo vieningo sutarimo.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jau pareiškė palaikymą 140 mlrd. eurų paskolai, pabrėždamas, kad lėšos turėtų būti naudojamos tik karinei įrangai įsigyti. „Turime ženkliai padidinti Rusijos agresijos kaštus“, – rašė F. Merzas socialiniuose tinkluose. Jis taip pat siūlo koordinuoti veiksmus su partneriais G7 šalyse, kurie taip pat turi užšaldytų Rusijos aktyvų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisakė prieš konfiskacijos terminą, pabrėždamas, kad svarbiausia yra tarptautinės teisės laikymasis ir patikimumas. „Mes laikomės tarptautinės teisės. Esame prognozuojami ir neimame neįmanomų veiksmų su užšaldytais aktyvais“, – teigė E. Macronas.
Euroclear atstovas įspėjo apie būtinybę „tinkamai valdyti rizikas“ ir užtikrinti pasitikėjimą tarptautinėmis finansų rinkomis, saugant teisėtumą ir suvereniteto principus. Pastarasis žingsnis iš Briuselio sutampa su JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad „Ukraina, su ES palaikymu, gali atkovoti visą savo teritoriją“.
