D. Trumpas paskelbė naują muitų paketą nuo spalio 1 d.: vaistams, baldams ir sunkvežimiams
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pranešė, kad nuo spalio 1 d. bus taikomas 100 % tarifas importuojamiems farmacijos produktams, 50 % tarifas virtuvės spintelėms ir vonios baldams, 30 % tarifas – minkštiems baldams, ir 25 % – sunkiasvoriams sunkvežimiams. Pranešimą jis paskelbė socialinio tinklo „Truth Social“ įrašuose, kur argumentavo, kad muitai paskatins gamybą JAV ir padės mažinti biudžeto deficitą[1].
D. Trumpo administracija taip pat nurodė, kad daugeliui įmonių, kurios „pradeda statybas“ arba yra „statybų stadijoje“ Jungtinėse Valstijose, tarifai nebus taikomi. Ankstesnės Trumpo užuominos apie palaipsniui didinamus tarifus farmacijos sektoriuje buvo interpretuotos kaip bandymas priversti gamintojus investuoti į gamyklas JAV, tačiau staigus 100 % tarifas daugelį rinkos dalyvių nustebino.
Baltieji rūmai teigia, kad keletas farmacininkų jau žengia investicijų žingsnius – tarp jų minimos bendrovės „AstraZeneca“, „Roche“, „Novartis“, „Eli Lilly“ ir „Johnson & Johnson“ – ir tokioms investicijoms skiriama išimtis.
Išimtys taikomos gamintojams, statantiems gamyklas JAV
Ekonomistai ir sveikatos apsaugos atstovai įspėja, kad farmacijos muitai gali turėti tiesioginių pasekmių pacientams ir viešosioms programoms. Remiantis JAV surašymo biuro duomenimis, 2024 m. šalis importavo beveik 233 mlrd. JAV dolerių vertės farmacijos ir medicininių produktų; 100 % tarifas teoriškai gali artinti kai kurių vaistų kainų dvigubinimą, kas didintų išlaidas ligoninėms, Medicare ir Medicaid programoms bei pacientams.
Pascal Chan iš Kanados Prekybos rūmų perspėjo apie „staigius kainų šuolius, draudimo sistemų apkrovą, ligoninių trūkumus ir realią riziką, kad pacientai ims riboti arba atsisakyti būtinų vaistų“. JAV grupė 314 Action teigė, kad „jei tokie tarifai bus įvesti, žmonės visoje šalyje gali mirti“.
Federalinio rezervo vadovas Jerome’as Powellas įspėjo, kad prekių kainų augimas jau dabar „atsispindi didesnėje infliacijoje“ ir gali paaiškinti didžiąją dalį šio infliacijos padidėjimo. Oficialūs rodikliai rodo, kad vartotojų kainų indeksas per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 2,9 %, o dar balandį siekė 2,3 %, todėl ekonomistai įspėja, kad papildomi tarifai gali dar labiau pagreitinti kainų augimą[2].
Verslas ir finansų rinkos sureagavo neigiamai, o ekonomistai įspėja apie pavojus
Po D. Trumpo pranešimo pagrindiniai Volstrito indeksai krito, neigiama reakcija pasireiškė ir Azijos biržose: smukimai užfiksuoti Tokijuje, Honkonge, Šanchajuje, Sydnėjuje, Seule, Velingtone, Taipėjuje ir Maniloje, kai farmacijos sektoriaus kompanijos ypač jautriai sureagavo.
Verslo asociacijos, tarp jų JAV Prekybos rūmai, paragino administraciją persvarstyti sprendimą, primindamos, kad didžiausi importo šaltiniai – Meksika, Kanada, Japonija, Vokietija ir Suomija – yra sąjungininkės arba artimi partneriai, o platesni muitai keltų diplomatinių ir ekonominių rizikų.
D. Trumpo argumentas, jog muitai apsaugos nacionalinius gamintojus, ypač sunkiasvorių sunkvežimių gamintojus, sulaukė ir palaikymo; prezidentas paminėjo tokius gamintojus kaip Peterbilt, Kenworth, Freightliner ir Mack Trucks ir sakė, kad „turime, kad mūsų vežėjai būtų finansiškai stiprūs, tai – nacionalinio saugumo klausimas“.
Tačiau duomenys rodo, kad nuo balandžio gamybos sektorius neteko apie 42 000 darbo vietų, statybų sektorius – apie 8 000, o ekonomistai įspėja, kad nauji tarifai gali toliau slopinti užimtumą ir ekonomikos augimą.
D. Trumpo komentarai šiuo klausimu išlieka tvirti: „Nėra jokios infliacijos,“ jis sakė žurnalistams, taip pat teigė, kad administracija „patiria neįtikėtiną sėkmę“, tačiau daugelis ekspertų ir rinkos dalyvių vertina planuojamus tarifus kaip papildomą riziką kainų augimui ir makroekonominei stabilumui.
