Nicolas Sarkozy nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme dėl sąmokslo organizavimo
Paryžiaus teismas ketvirtadienį pripažino buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy kaltu dėl kriminalinės asociacijos valdymo ir skyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat nutarė, kad bausmė galios net jei sprendimas bus apskųstas, tačiau jos vykdymo pradžios data bus paskelbta vėliau. Todėl septyniasdešimtmetis eksprezidentas nebuvo išvestas iš teismo salės tiesiai į kalėjimą[1].
N. Sarkozy kaltintas, kad 2005–2007 m. jo artimiausi bendražygiai palaikė ryšius su Libijos valdžia, siekdami užsitikrinti finansinę paramą 2007-ųjų rinkimų kampanijai mainais už diplomatinę naudą. Teismas konstatavo, jog buvęs Prancūzijos prezidentas leido artimiems asmenims „gauti ar bandyti gauti“ paramą iš Libijos, tačiau nesurinko įrodymų, kad pinigai iš tiesų buvo panaudoti kampanijoje.
Vis dėlto pagal Prancūzijos teisę kaltinimai gali būti patvirtinti net ir tuo atveju, jei lėšų perdavimas neįrodytas. N. Sarkozy buvo išteisintas dėl trijų kitų kaltinimų: pasyvios korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir valstybės lėšų pasisavinimo slėpimo. Jo buvę ministrai Claude’as Guéant’as ir Brice’as Hortefeux taip pat pripažinti kaltais dėl kriminalinės asociacijos, bet išteisinti dėl dalies kitų inkriminuotų veikų.
Tyrėjai tikrino ir keletą N. Sakrozy artimųjų kelionių į Libiją
Kaltinimų ištakos siekia 2011 metus, kai Libijos naujienų agentūra bei pats Muamaras Gaddafi teigė, jog Paryžiui buvo perduota milijonai eurų, padėjusių Sarkozy kampanijai. Vėliau Prancūzijos tyrimų portalas Mediapart paskelbė tariamą Libijos žvalgybos memorandumą apie 50 mln. eurų sandorį. Teismas dabar nusprendė, kad dokumentas „greičiausiai yra klastotė“.
Skandale figūruoja ir franko–libanietis verslininkas Ziad’as Takieddine’as, kuris 2016 m. tvirtino gabenęs grynuosius pinigus iš Tripolio į Paryžių, tačiau vėliau savo parodymus atsiėmė. Šis atsiėmimas tapo atskiro tyrimo dėl galimo liudytojo spaudimo pagrindu. Takieddine’as, kuris buvo vienas iš kaltinamųjų, šią savaitę mirė Beirute.
N. Sarkozy visus kaltinimus vadina politiniu susidorojimu ir ne kartą kalbėjo apie „sąmokslą“, esą inicijuotą „melagių ir sukčių“, tarp jų ir M. Gaddafi aplinkos. Jis teigia, kad kaltinimai yra kerštas už tai, jog 2011 m., jau būdamas prezidentu, ragino Vakarų šalis imtis veiksmų prieš Libijos režimą. „Kokį patikimumą gali turėti tokie pareiškimai, pažymėti keršto ženklu?“ – klausė jis per teismo procesą.
Buvusio prezidento teisinės bėdos nesibaigia
Tai ne pirmas kartas, kai buvęs Prancūzijos vadovas atsiduria teisiamųjų suole. 2021 m. jis buvo pripažintas kaltu dėl korupcijos ir prekybos įtaka, kai bandė papirkti teisėją mainais į informaciją apie kitą jam nepalankią bylą. Už tai jam buvo paskirta kardomoji priemonė: leisva būti laisvėje, bet su elektroninio stebėjimo apykoje[2].
2023 m. N. Sarkozy buvo nuteistas ir už neteisėtą 2012 m. rinkimų kampanijos finansavimą – tada jis išleido beveik dvigubai daugiau nei leido įstatymas. Už tai jis gavo vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurios pusė buvo atidėta. Šis nuosprendis dar apskųstas aukščiausiam Prancūzijos Kasaciniam teismui.
Nepaisant teismų ir nuosprendžių, Nicolas Sarkozy išlieka įtakinga figūra Prancūzijos dešinėje ir viešajame gyvenime, ypač dėl savo santuokos su dainininke ir modeliu Carla Bruni-Sarkozy. Vis dėlto dabartinis nuosprendis dar labiau temdo jo politinį palikimą ir įrašo dar vieną skyrių į ilgametį teisinių skandalų sąrašą.
