Britanijoje atsinaujina ginčai dėl giminaičių santuokų
Pusbrolio ar pusseserės santuoka Didžiojoje Britanijoje legali nuo XVI amžiaus, kai karalius Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos. Laikui bėgant ši praktika nunyko: šeimos mažėjo, o augant supratimui apie genetinę riziką ji tapo tabu. Šiuolaikinėje Britanijoje pusbrolių santuokos tarp baltųjų britų itin retos – jas renkasi mažiau nei 1 proc. porų.
Vis dėlto tarp musulmonų bendruomenių, ypač pakistaniečių kilmės žmonių Anglijos šiaurėje, ši tradicija tebėra labiau paplitusi. „Born in Bradford“ tyrimas, kuris 2007–2011 m. apėmė apie 13,5 tūkst. šeimų, parodė, kad 37 proc. pakistaniečių porų buvo pirmos eilės pusbroliai ar pusseserės[1].
Klausimas vėl atsidūrė politinėje darbotvarkėje. Konservatorių parlamentaras Richardas Holdenas gruodį pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pusbrolių santuokas uždrausti. Jis teigė, kad „ši praktika nėra suderinama su šiuolaikinės Britanijos visuomene“.
Nepriklausomas parlamentaras Iqbal Mohamed teigė: „Yra dokumentais pagrįsti sveikatos pavojai, susiję su pirmosios eilės pusbrolių santuoka, ir aš sutinku, kad tai yra problema, kuriai reikia didesnio dėmesio… Tačiau būdas tai ištaisyti nėra suteikti valstybei teisę uždrausti suaugusiems tuoktis tarpusavyje“.
Iniciatyvą parėmė ir buvęs vidaus reikalų sekretorius Robertas Jenrickas. Numatoma, kad įstatymo projektas antrą kartą bus svarstomas Bendruomenių rūmuose, tačiau be vyriausybės paramos jis vargiai pasieks balsavimą. Šiuo metu siūlomas įstatymo projektas dėl pusbrolių santuokų, pavadintas Marriage (Prohibited Degrees of Relationship) Bill, tebėra parlamento darbotvarkėje.
Dokumentas paskutinį kartą buvo atnaujintas šių metų rugsėjį, o antrasis jo svarstymas suplanuotas spalio pabaigoje. Abejojama, kad svarstymai judės tolyn ir duos rezultatų. Kritikai pabrėžia, kad tokį draudimą būtų sudėtinga įgyvendinti praktiškai. Kai kurie politikai, kaip Iqbal Mohamed, ragina vietoje draudimų skatinti genetinį testavimą ir švietimą, nes tik tokia prevencija, jų teigimu, gali realiai padėti išvengti galimų sveikatos problemų, nekurstant stigmos ir įtampos visuomenėje.
Mokslas kalba apie rizikas, bet interpretacijos išlieka skirtingos
Genetikos specialistai sutaria, kad pusbrolių santuokos gali didinti riziką vaikams gimti su įgimtomis ligomis. „Born in Bradford“ tyrimas nustatė, kad tokiose šeimose ši rizika padvigubėja – iki 6 proc., palyginti su 3 proc. bendroje populiacijoje.
Tyrimui vadovavęs profesorius Johnas Wrightas pabrėžia, jog kiti veiksniai – motinos amžius, nutukimas ar rūkymas – taip pat daro įtaką, ir ne mažesnę. Pavyzdžiui, vaikų, gimusių vyresnėms nei 34 metų baltosioms britėms, apsigimimų rizika taip pat buvo dviguba[2].
Vis dėlto pats R. Holdenas akcentuoja ne tiek sveikatą, kiek socialinę integraciją. Jo teigimu, bažnyčios draudimai pusbrolių santuokoms iki 1540 m. padėjo sulaužyti barjerus tarp skirtingų Anglijos genčių. „Britų pakistaniečių bendruomenė, o mažesniu mastu ir airių keliautojai, atsiriboja nuo likusios visuomenės“, – sako jis. Politikas tvirtina, kad tokios santuokos stiprina giminės ryšius, bet kenkia pilietinei sanglaudai.
J. Wrightas tokią retoriką vadina klaidinga. „Kiekvieną kartą, kai ši tema patenka į žiniasklaidą, mes sulaukiame rasistinių ir islamofobiškų laiškų. Niekas neturėtų apsigauti – tai atveria gilią ir tamsią rasizmo duobę“, – teigia jis.
Panašiai reaguoja ir Britanijos musulmonų taryba. Jos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mustafa Al-Dabbagh pabrėžia: „Tai nėra klausimas, kuris kiltų mūsų diskusijose, ir nemanome, kad verta švaistyti laiką ar energiją.“
Bendruomenių ir visuomenės nuomonė apie tokią kraujomaišą skiriasi
Diskusijas papildo realios žmonių istorijos. Bradforde gyvenanti Shagufta Rashid, atvykusi iš Pakistano 1990 m., pati ištekėjo už pusbrolio. Ji pasakoja, kad šeima susilaukė penkių vaikų, tačiau dukra paauglystėje susidūrė su rimtomis regėjimo problemomis. „Kai kaimynai sužinojo apie mano dukros ligą, jie iš karto pradėjo kalbėti, kad tai dėl mūsų giminystės ryšio“, – prisimena moteris. Nors dukra po operacijų išvengė aklumo ir šiandien gyvena Dubajuje, gandai liko.
Jos sesuo Sabiha Hasan sako, kad šeima nuolat girdėdavo užuominas dėl vaikų sveikatos – vienas giminaitis turėjo autistišką vaiką, kiti vaikai sirgo nutukimu. „Taip, tai gali būti vienas iš veiksnių, bet mūsų bendruomenėje daug porų, susituokusių su pusbroliais, augina sveikus vaikus“, – sako ji.
Vis dėlto medikai perspėja, kad rizikos negalima ignoruoti. „Born in Bradford“ tyrimas nustatė, kad iki 40 proc. vaikų mirčių kai kuriuose regionuose gali būti susijusios su genetiniais sutrikimais. Daktaras Shabi Ahmedas iš Birmingamo miesto ligoninės pabrėžia, kad tai liečia ne tik britų pakistaniečius ar kašmyrus, bet ir arabų bei kitų regionų bendruomenes, kuriose ši praktika įprasta[3].
Viešoji nuomonė šiuo klausimu aiški. Apklausos rodo, kad 77 proc. britų norėtų pusbrolių santuokas uždrausti, o tarp nacionalistinės partijos „Reform UK“ rėmėjų – net 82 proc. Tuo tarpu kai kurios Šiaurės Europos šalys jau žengia tokiu keliu: Norvegija pusbrolių santuokas uždraudė pernai, o Švedija ir Danija svarsto analogiškus žingsnius.
Vis dėlto oponentai įspėja, kad draudimas gali turėti nenumatytų pasekmių – poros gali rinktis neoficialias religines ceremonijas, apeidamos įstatymus. Pats R. Holdenas siekia to išvengti siūlydamas papildomas pataisas, kurios uždraustų ir lytinius santykius su pusbroliu ar pussesere, prilyginant tai priverstinės santuokos kriminalizavimui.
Tuo tarpu buvęs šiaurės vakarų Anglijos vyriausiasis prokuroras Nazir Afzalas, musulmonų bendruomenės atstovas, ragina palikti dabartinę tvarką. Pasak jo, pusbrolių santuokų mastai natūraliai mažėja, o politizavimas tik pakenks švietimui ir atvirumui. „Jeigu musulmonai manys, kad tai dar vienas įrankis juos puolantiems kraštutiniams dešiniesiems, jie bus mažiau linkę kalbėti ir edukuoti kitus“, – įspėja jis.
Kol kas leiboristai šios temos vengia, nors nuo 2014 m. tęsiasi platesnė santuokų reguliavimo peržiūra. Teisingumo ministerijos atstovė Alex Davies-Jones birželį pareiškė, kad netrukus bus paskelbta oficiali pozicija. R. Holdenas mano, kad dabartinė vyriausybė jo iniciatyvos nepalaikys: „Įtariu, jie tiesiog nenori šios diskusijos.“
