Italijos visuomenės spaudimas privertė Giorgią Meloni pakeisti poziciją dėl Palestinos
Italijoje pastarosiomis savaitėmis vykę masiniai protestai atskleidė gilią visuomenės paramą palestiniečių siekiui turėti savo valstybę ir stiprų pasipriešinimą Izraelio veiksmams Gazoje. Premjerė Giorgia Meloni, ilgą laiką vengusi pripažinti Palestiną kaip valstybę, pagaliau paskelbė apie posūkį: jos vadovaujama dešinioji koalicija ketina pateikti parlamentui rezoliuciją dėl Palestinos valstybės pripažinimo, bet tik su dviem sąlygomis[1].
„Aš nesu prieš Palestinos pripažinimą, tačiau pirmiausia turime susitelkti ties tinkamais prioritetais“, – pareiškė G. Meloni.
Pasak jos, valstybė bus pripažinta tik tuo atveju, jei bus paleisti spalio 7-osios išpuolio metu Hamas paimti įkaitai ir jei ši grupuotė nedalyvaus būsimame palestiniečių valdyme. Tokia formuluotė, nors ir griežta, rodo reikšmingą premjerės pozicijos evoliuciją, nes dar visai neseniai ji atsisakė net svarstyti galimybę pripažinti Palestiną.
Protestai ir apklausos rodo augantį italų nepasitenkinimą Izraelio veiksmais
G. Meloni sprendimas sutapo su didžiausia pastarųjų metų visuomenine mobilizacija Italijoje. Visuotinį streiką, prie kurio prisijungė apie pusė milijono žmonių, organizavo profesinės sąjungos ir pilietinės iniciatyvos, kaltindamos Izraelį „genocidu Gazoje“, humanitarinės pagalbos blokada ir neproporcinga karine jėga. Protestuotojai taip pat reikalavo nutraukti ginklų ir karinių komponentų eksportą į Izraelį.
Apklausos patvirtina šias nuotaikas: 40,6 proc. italų palaiko visišką Palestinos valstybės pripažinimą, o daugiau nei 60 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Izraelis sistemingai diskriminuoja palestiniečius, vykdo „genocidą“ Gazoje ir jo kariniai veiksmai yra neproporcingi. Net rinkėjai iš dešiniųjų partijų, tradiciškai artimesni Izraeliui, pradėjo kritikuoti Tel Avivo politiką.
Politologas Lorenzo Pregliasco pastebi, kad „plati žiniasklaidos aprėptis apie humanitarinę krizę Gazoje palietė žmones, kurie anksčiau neturėjo stiprios nuomonės šiuo klausimu“. Jo teigimu, tai tapo lūžio tašku Italijos visuomenėje ir paskatino vyriausybės pozicijos pasikeitimą.
G. Meloni pozicijos kaitą įtakojo ir ES valstybių pasirinkimas
Italijos kairiosios partijos jau seniai reikalavo griežtesnio spaudimo Izraeliui, tačiau dabar atotrūkis tarp jų ir vyriausybės smarkiai sumažėjo. Tiesa, G. Meloni vis dar atsisako vartoti terminą „genocidas“ apibūdinant Izraelio veiksmus, bet pripažįsta Palestinos valstybingumo idėją.
Dar prieš kelias dienas užsienio reikalų ministras Antonio Tajani teigė, kad „Palestinos valstybė dabar neegzistuoja, todėl jos negalima pripažinti“. Tačiau po G. Meloni pranešimo Italijos vyriausybės linija akivaizdžiai pakito, tikėtina, dėl vidaus politinio spaudimo.
Tarp didžiųjų ES valstybių Palestiną jau pripažino Prancūzija ir Portugalija. Vokietija ir Ispanija kol kas svarsto, tačiau kol kas oficialaus sprendimo nėra. Šis sprendimas įrašo Italiją į platesnį Europos Sąjungos šalių judėjimą link Palestinos pripažinimo. Tačiau Romos sąlygos rodo, kad kompromisas dar ieškomas tarp visuomenės reikalavimų, tarptautinių įsipareigojimų ir norų išlaikyti balansą santykiuose su Izraeliu.
