Malis, Burkina Fasas ir Nigeris paskelbė pasitraukiantys iš Tarptautinio baudžiamojo teismo
Trys Vakarų Afrikos valstybės, Malis, Burkina Fasas ir Nigeris, pranešė pasitraukiančios iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), įsikūrusio Hagoje. Bendrame pareiškime kariniai režimai apkaltino teismą šališkumu ir pavadino jį „neokolonijinės priespaudos įrankiu imperijos rankose“.
Šalys teigia siekiančios didesnio „suvereniteto“ ir užsiminė apie galimą vietinės alternatyvos sukūrimą. Oficialus pasitraukimo procesas truks bent vienerius metus[1].
Šis sprendimas nestebina po perversmų, kurie atvedė į valdžią karinius režimus visose trijose šalyse. Nuo tada Malio, Burkina Faso ir Nigerio valdžia nutraukė bendradarbiavimą su ilgalaikiais partneriais, įskaitant regioninį bloką ECOWAS, ir pasuko naujų aljansų su Rusija link.
Šalys stiprina draugystę su Rusija ir remiasi „Wagner“ pagalba kovoje su džihadistais
Maskva pastaraisiais metais sustiprino savo įtaką regione. Rusija tiekė Maliui sraigtasparnius, ginklus ir šaudmenis, o valdžion atėjus kariniam režimui, sudaryta partnerystė su samdinių grupe „Wagner“. Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ kaltino „Wagner“ ir Malio kariuomenę civilių žudymu, fiksuodama bent 32 civilių žūtis.
Burkina Fase „Wagner“ taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pagalbos kovojant su džihadistų sukilimu. 2023 m. šalis iš Rusijos gavo 50 tūkst. tonų nemokamų grūdų, o šių metų pradžioje šalys paskelbė, kad stiprins ekonominį bendradarbiavimą.
Nigeris leido Rusijos kariams įsikurti oro bazėje Niamey mieste, iš kurios buvo paprašyta patraukti JAV pajėgas. Tuo tarpu visų trijų šalių ambasadoriai neseniai drauge su Rusijos diplomatais apsilankė Rusijos okupuotame Kryme.
„Afrikos diplomatai šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei kelias JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Trys šalys prisijungė prie didėjančio valstybių rato, abejojančio Hagos nešališkumu
Malis, Burkina Fasas ir Nigeris nėra vienintelės valstybės, abejojančios TBT veikla. 2017 m. pirmoji iš teismo pasitraukė Burundis, 2019 m. tai padarė Filipinai, o buvęs šalies prezidentas Rodrigo Duterte dabar yra teisiamas dėl kaltinimų žmogžudystėmis jo „karo prieš narkotikus“ metu. Pietų Afrika ir Gambija taip pat buvo pareiškusios ketinančios trauktis, bet savo sprendimus sustabdė.
Šių metų pradžioje pasitraukimą paskelbė ir Vengrija. Premjero Viktoro Orbáno administracija apkaltino teismą „politizacija“ po to, kai buvo išduotas arešto orderis Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu dėl kaltinimų karo nusikaltimais Gazoje.
Visos trys Vakarų Afrikos šalys tvirtina, kad TBT yra šališkas Afrikos atžvilgiu. Pasak jų, pasitraukimas leis stiprinti savarankiškumą ir kurti regioninius mechanizmus, kurie, kaip tikimasi, pakeis tarptautinį teismą.
