Žemaitaitis ginasi: kultūros ministru siūlomas Adomavičius ne dėl šeimos ryšių
Seimo koridoriuose vėl sukasi giminystės tango. „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis ramina, kad į kultūros ministrus Ignotas Adomavičius yra siūlomas ne dėl to, kad yra jo tolimas giminaitis. „Nejuokinkit žmonių“, – atkerta politikas, lyg bandydamas išsklaidyti šokio muziką, kuri jau seniai groja Lietuvos politikoje: kas su kuo susijęs, kas ką deleguoja, kas kieno pusbrolis.
Pats I. Adomavičius yra baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tačiau didžiąją dalį karjeros praleido visai kitose srityse – dirbo bankuose, vadovavo įmonėms, taip pat kaupė patirtį užsienyje, JAV. Jo paskutinis darbas – komercijos direktorius makaronų gamybos įmonėje. Būtent vadybinę patirtį ir gebėjimus organizuoti Žemaitaitis akcentuoja kaip svarbiausią kandidato privalumą[1].
Pasak „Nemuno aušros“ lyderio, I. Adomavičius yra patikimas žmogus, su kuriuo partijoje jis bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį. Dėl to, anot politiko, jam nekyla abejonių dėl jo kompetencijos ir galimybių užimti ministro postą.
Vis dėlto Žemaitaitis pripažįsta, kad pats kultūros laukas jam nėra artimas. Pastarosiomis dienomis bendravęs su kultūros bendruomenėmis, jis pastebėjo, jog šioje srityje gausu skirtingų interesų grupių, net daugiau nei energetikos sektoriuje. Tokia patirtis esą parodė, kokia sudėtinga yra kultūros politika.
Šiuo metu Adomavičius ruošiasi svarbiausiam etapui – pokalbiui su prezidentu. Jo metu jis turės aiškiai pristatyti savo principus, numatyti prioritetus ir formuoti komandą. Žemaitaitis pabrėžia, kad partijos vizijoje kultūros politikoje svarbiausia yra etnokultūros puoselėjimas ir valstybinės kalbos stiprinimas.
I. Ruginienė ragina duoti šansą Adomavičiui pasireikšti
Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kandidato į kultūros ministrus I. Adomavičiaus skyrimą nederėtų sieti vien tik su giminystės ryšiais su R. Žemaitaičiu. Ji priminė, jog Adomavičius yra aktyvus partijos narys, turintis vadybinės patirties, o dėl to, kad Lietuva yra maža šalis, giminystės sutapimų pasitaiko gana dažnai[2].
Ruginienė ragino duoti kandidatui šansą, vertinti jį pagal darbus ir žadėjo pati akyliau prižiūrėti Kultūros ministerijos veiklą.
Vis dėlto abejonės Seime netilo. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis klausė, ar po 35 nepriklausomybės metų tikslinga aukščiausiuose valdžios sluoksniuose demonstruoti nepotizmą, net jei giminystė nėra artima. Jo teigimu, pats faktas kelia skaidrumo klausimų.
Demokratė Rima Baškienė kritikavo patį kandidatūros parinkimo procesą, primindama, kad Kultūros ministerija buvo „išmainyta“ į Energetikos ministeriją, siekiant išlaikyti Žygimantą Vaičiūną. Ji pabrėžė, kad iki šiol visi kultūros ministrai turėjo bent minimalią patirtį šioje srityje, o bendruomenė esą jaučiasi šokiruota dėl tokio sprendimo.
Seimo narė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė klausė, kodėl ministrui keliami mažesni reikalavimai nei kaimo kultūros centrų vadovams, kuriems privalomas magistro laipsnis. Ji taip pat suabejojo, ar Lietuva gali sau leisti nuolat „bandyti“, kai kandidatas yra pasirenkamas su nuostata „leiskime pabandyti“.
Žemaitaitis patvirtino: kandidato į kultūros ministrus žmona – jo brolienės sesuo
Savaitės pradžioje žiniasklaida atskelidė, kad kandidatas į kultūros ministrus I. Adomavičius turi netiesioginių giminystės ryšių su „Nemuno aušros“ lyderiu R. Žemaitaičiu. Jo žmona yra Žemaitaičio brolienės sesuo, tačiau pats R. Žemaitaitis šį ryšį vadina „labai tolimu“[3].
Politikai ir visuomenė atkreipia dėmesį, kad nors giminystė egzistuoja, tai nėra tiesioginis šeimos pasirinkimas ar pagrindas kandidato skyrimui. Vis dėlto tokie ryšiai dažnai sulaukia papildomo dėmesio, ypač kai kalbama apie aukščiausias valstybės pareigas.
