Lenkija perspėja Rusiją: NATO oro erdvės pažeidimai bus malšinami be diskusijų
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje Niujorke perspėjo Maskvą, kad Rusija neturėtų skųstis, jei jos raketos ar orlaiviai bus numušti įskridę į NATO oro erdvę. Susitikimas buvo sušauktas po to, kai rugsėjo 19 d. trys Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai pažeidė Estijos teritoriją ir 12 minučių buvo jos oro erdvėje, kol juos palydėjo Italijos F-35 naikintuvai[1].
„Turiu tik vieną prašymą Rusijos vyriausybei: jei dar viena raketa ar lėktuvas įskris į mūsų erdvę be leidimo, tyčia ar per klaidą, ir bus numuštas, nuolaužos nukris NATO teritorijoje, todėl, prašau, neateikite čia skųstis. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.
Lenkijos ministrą atliepė premjeras Donaldas Tuskas, kuris tą pačią dieną spaudos konferencijoje Varšuvoje pabrėžė: „Noriu būti visiškai aiškus. Mes priimsime sprendimą numušti skraidančius objektus be diskusijų, kai tik jie pažeis mūsų teritoriją. Čia nėra vietos jokioms abejonėms.“
NATO sąjungininkai reaguoja į pasikartojančius oro erdvės pažeidimus
Pastarųjų savaičių incidentai sukėlė rimtą nerimą Europoje. Rugsėjo pradžioje Rusijos dronai pažeidė Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę, o NATO naikintuvai juos sunaikino. Estija, inicijavusi JT Saugumo Tarybos posėdį, pateikė radarų duomenis ir nuotraukas, kurios, anot užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos, „aiškiai įrodo Estijos teritorijos ir suvereniteto pažeidimą“.
Rusija atmetė šiuos kaltinimus, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Estijos duomenys esą nepagrįsti ir tik eskaluoja įtampą. Nepaisant to, JT posėdyje dauguma šalių griežtai pasmerkė tokius veiksmus, pavadindamos juos neatsakingais[2].
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas teigė: „Rusija akivaizdžiai jaučiasi galinti veikti be pasekmių Ukrainoje, Baltijos jūroje, Juodojoje jūroje ir visoje Rytų Europoje.“ Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pridūrė, kad Maskva „siekia išbandyti NATO politinę ir karinę reakciją“ bei nukreipti Vakarų paramą nuo Ukrainos.
Daugėja diskusijų dėl Europos gynybos stiprinimo ir konflikto ateities
Dėl augančio nesaugumo Europos Sąjunga rengia derybas dėl vadinamosios „dronų sienos“, kuri gintų rytinę bloko sieną nuo Maskvos išpuolių. Septynios ES narės penktadienį planuoja virtualų susitikimą su Europos Komisija ir Ukraina, kad aptartų šį projektą.
Tuo metu R. Sikorskis Niujorke pridūrė, kad Maskvos politika paremta „beprotišku nacionalizmu ir troškimu dominuoti“, o Rusijos imperinės ambicijos nebegali būti toleruojamos: „Jūs negyvenate taikoje su savo kaimynais ir negerbiate tarptautinės teisės. Turite suprasti, kad imperijų amžius yra pasibaigęs.“
Kol Rusija ir Ukraina apsikeitė kaltinimais dėl naujų dronų smūgių civiliniams objektams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Niujorke ragino atgaivinti JAV vadovaujamą taikos iniciatyvą. Tačiau karo, trunkančio daugiau nei trejus metus, pabaiga vis dar atrodo tolima, o NATO šalys, ypač pasienio valstybės, skelbia, kad į oro erdvės pažeidimus reaguos be išlygų.
