OpenAI ir Google DeepMind pademonstravo istorinius pasiekimus „programavimo olimpiadoje“
Rugsėjo pradžioje vykusiame prestižiškiausiame pasaulio programavimo konkurse International Collegiate Programming Contest (ICPC) World Finals pirmą kartą buvo atlikti dirbtinio intelekto sistemų bandymai, kurie nustebino net ir patyrusius ekspertus. „OpenAI“ ir „Google DeepMind“ modeliai pasiekė aukso medalio lygį, aplenkdami geriausias pasaulio studentų komandas[1].
„OpenAI“ trečiadienį pranešė, kad jos naujausias modelis GPT-5 būtų užėmęs pirmąją vietą, nes per penkias valandas išsprendė visas 12 užduočių, iš jų 11 – iš pirmo bandymo. Londone įsikūrusi „DeepMind“ laboratorija, vadovaujama Nobelio premijos laureato Demio Hassabio, savo ruožtu pademonstravo modelį Gemini 2.5 Deep Think, kuris būtų užėmęs antrąją vietą ir išsprendęs uždavinį, kurio nepavyko įveikti nė vienai žmonių komandai.
Pasiekimas laikomas svarbiu žingsniu DI raidoje. Pasak ekspertų, jis įrodo, kad dirbtinis intelektas gali spręsti sudėtingas logines, matematines ir algoritmines problemas taip pat ar net geriau nei žmonės, be to, daryti tai be komandinio darbo, kuris yra būtinas žmonėms dalyviams.
Sudėtingos užduotys atskleidė DI gebėjimą spręsti problemas kitaip nei žmonės
ICPC varžybose trijų žmonių komandos sprendžia 12 itin sudėtingų uždavinių per penkias valandas. Dalyviai vertinami pagal tikslumą, greitį ir sprendimų kiekį. Šiemet tik keturios iš 139 komandų pasiekė aukso medalio lygį, o geriausiai pasirodžiusi žmonių komanda iš Sankt Peterburgo universiteto įveikė 11 užduočių.
„OpenAI“ modelis sugebėjo įveikti visas 12, o paskutinį ir sunkiausią uždavinį išsprendė po devynių bandymų – uždavinys liko neįveiktas nė vienai studentų komandai. „Gemini“ pasiekė aukso medalio lygį, išspręsdamas 10 uždavinių, tarp jų ir vieną, kuris studentams pasirodė neįveikiamas[2].
„Tai istorinis momentas link AGI“, – sakė „Google DeepMind“ viceprezidentas Quoc Le, turėdamas omenyje dirbtinį bendrąjį intelektą. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriaus Jelani Nelsono, „įspūdinga, kad DI sistema, veikdama be žmogaus pagalbos, gali pasiekti tokį lygį matematikoje ir informatikos uždaviniuose“.
Pasiekimas laikomas lūžio tašku, tačiau ekspertai įspėja dėl riboto pritaikomumo kasdienėje programavimo praktikoje
„DeepMind“ modelis buvo treniruojamas taikant sustiprintojo mokymo metodą, kai sistema apdovanojama už teisingus rezultatus, o „OpenAI“ rėmėsi GPT-5 ir eksperimentiniu loginio mąstymo modeliu. Šis derinys leido pademonstruoti ne tik greitį, bet ir kūrybiškumą sprendžiant abstrakčias užduotis.
Vis dėlto kai kurie ekspertai įspėja, kad gebėjimas įveikti algoritminius iššūkius dar nereiškia, jog tokie modeliai gebės kurti patikimą ir ilgalaikį programinį kodą realiose situacijose. „Realiame gyvenime sunkiausios problemos yra tos, kurias reikia apmąstyti pusę metų, o ne kelias valandas“, – sakė Oksfordo universiteto informatikos profesorius Bartek Klin.
Nepaisant to, mokslininkai sutaria, kad šis pasiekimas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik programavimo srityje, bet ir vaistų kūrime, lustų projektavime bei kitose disciplinose, kuriose matematika ir algoritmai yra pagrindas. „Matematikos ir programavimo uždavinių sprendimas yra svarbus žingsnis į supratimą, kaip veikia mūsų protas“, – pabrėžė Q. Le.
Šis istorinis pasirodymas žymi naują etapą DI lenktynėse: „OpenAI“ ir „Google DeepMind“ įrodė, kad dirbtinis intelektas gali ne tik prilygti, bet ir aplenkti žmones vienoje iš sudėtingiausių intelektualinių disciplinų.
