Trumpas ir Xi siekia prekybos susitarimo ir galutinai nuspręs dėl „TikTok“ likimo
Prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį sieks susitarimo, kuris padėtų išlaikyti vaizdo programėlę „TikTok“ prieinamą JAV vartotojams ir sumažintų įtampą tarp dviejų prekybos ginče įstrigusių supervalstybių.
JAV pareigūnai pranešė, kad šis klausimas yra svarbiausias darbotvarkėje kartu su prekybos tema pirmojo žinomo abiejų lyderių pokalbio per tris mėnesius metu, planuojamu penktadienį. Kinija oficialiai nepatvirtino planų rengti pokalbį.
Trumpas ir Xi pastangos stabilizuoti santykius vyksta tuo metu, kai abi šalys svarsto galimybę surengti asmeninį susitikimą spalio 30 – lapkričio 1 d. vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Pietų Korėjoje, pranešė „Reuters“.
Vienas iš būtinų žingsnių, kad „TikTok“ galėtų likti prieinama JAV, yra Pekino pritarimas. Kongresas buvo nurodęs, kad programėlė JAV turi būti uždaryta iki 2025 m. sausio, jei jos JAV padalinio neperims pirkėjai iš šalies, o ne dabartinis Kinijos savininkas „ByteDance“[1].
d. Trumpas atsisakė įgyvendinti šį įstatymą, kol jo administracija ieško naujo savininko. Jis taip pat baiminasi, kad draudimas supykdytų milijonus programėlės vartotojų ir sutrikdytų politinę komunikaciją.
„Man patinka „TikTok“. Ji padėjo man laimėti rinkimus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Trumpas. – „TikTok“ turi milžinišką vertę. Jungtinės Valstijos turi šią vertę savo rankose, nes mes turime ją patvirtinti.“
Susitarimo dėl „TikTok“ sąlygos lieka neaiškios ir kelia nerimą Kongresui
Kol kas lieka neatsakyta į daugybę klausimų dėl būsimo susitarimo: kokia bus tiksli bendrovės nuosavybės struktūra, kiek kontrolės išlaikys Kinija ir ar Kongresas pritars sandoriui.
„Reuters“ praneša, kad sandoris numatytų „TikTok“ JAV padalinio turto perdavimą amerikiečių savininkams, tačiau programėlė ir toliau naudotųsi „ByteDance“ algoritmu. Tai kelia susirūpinimą įstatymų leidėjams, kurie baiminasi, kad Pekinas galėtų šnipinėti amerikiečius ar vykdyti įtakos operacijas. Kinija tikina, kad įrodymų apie nacionalinio saugumo grėsmę nėra[2].
D. Trumpas savo užsienio politiką pristato kaip taikos siekiančią ir į susitarimus orientuotą. Tačiau santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų išlieka įtempti.
„Mes gana arti susitarimo“, – ketvirtadienį sakė jis, turėdamas omenyje platesnes prekybos derybas. – „Galime pratęsti dabartinį susitarimą su Kinija, bet tai būtų pratęsimas tomis pačiomis sąlygomis, kurios dabar yra gana geros.“
JAV ir Kinijos prekybos santykius temdo muitai, technologijų konkurencija ir fentanilio krizė
Svarbiausi klausimai tebėra konkurencija dėl puslaidininkių ir kitų pažangių technologijų. JAV taip pat siekia, kad Kinija padidintų amerikietiškų sojų pupelių ir „Boeing“ lėktuvų pirkimus. Be to, Vašingtonas reikalauja, kad Pekinas sugriežtintų kovą su fentanilio gamybos chemikalų eksportu, kurie yra viena pagrindinių amerikiečių perdozavimo mirčių priežasčių. Kinija kaltina JAV, kad ši iškraipo problemą.
Naujausi duomenys rodo, kad tiek Kinijos, tiek JAV ekonomikos ima lėtėti. Nuo sausio, kai vėl tapo prezidentu, D. Trumpas smarkiai padidino tarifus daugeliui produktų, o ypač baudžiamai nukreipė juos prieš Kinijos eksportuojamą ekonomiką. Atsakydama Kinija taip pat padidino tarifus. Balandį abiejose Ramiojo vandenyno pusėse tarifai išaugo iki trigubų procentų.
Nuo gegužės pasirašyti keli riboti susitarimai pristabdė abipusį tarifų karą. Tačiau liko neišspręstų klausimų, įskaitant retųjų žemių tiekimą, reikalingą aukštųjų technologijų įrenginiams gaminti. „Kinijos veiksmingas lazdų (retųjų žemių) ir morkų (TikTok) naudojimas smarkiai pakreipė situaciją jų naudai“, – sakė Scottas Kennedy, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos verslo ir ekonomikos programos vadovas.
Muitai, JAV importuotojams taikomas mokestis, yra pagrindinis D. Trumpo ekonominės politikos ramstis. Jis pakėlė juos iki aukščiausio lygio per beveik šimtmetį. Respublikonas tarifus vaizduoja kaip priemonę susigrąžinti prarastas darbo vietas, sumažinti federalinį deficitą, ištaisyti prekybos disbalansą ir priversti užsienio šalis nusileisti Vašingtonui.
Nepaisant tarifų, Kinija išlieka trečiuoju pagal dydį JAV prekybos partneriu ir didžiausiu dvišalio prekių deficito šaltiniu. Trumpas grasino papildomais tarifais Kinijos eksportui, susijusiam su šalies rusiškos naftos pirkimais, bet kol kas jų nepritaikė.
